Emigracija prasideda galvoje: KTU tyrimas atskleidžia, kaip lietuvių vertybės keičiasi dar prieš išvykstant

Per daugiau nei tris nepriklausomybės dešimtmečius iš Lietuvos išvyko apie 800 tūkst. jos piliečių. Ir nors nuo 2019 m. Lietuvoje fiksuojama daugiau atvykstančių nei išvykstančių, beveik kiekvienas savo aplinkoje turime artimųjų ar pažįstamų, išvykusių gyventi į užsienį.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Skaitmeninės visuomenės mokslo grupės mokslininkai, analizuodami migracijos reiškinius, teigia, kad emigracija prasideda ne nuo lėktuvo bilieto, o nuo vertybinių nuostatų.

Vertybės – kaip vidinis kompasas

Vertybės nulemia ne tik žmogaus elgesį, bet ir tai, kur jis jaučiasi savas. KTU tyrėjai daro prielaidą, kad žmonės renkasi gyventi toje šalyje, kurios vertybinė sistema atitinka jų pasaulėžiūrą.

Naujausio tyrimo metu buvo apklausti 2022 pirmos kartos emigrantai iš Lietuvos, šiuo metu gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Jų vertybinės nuostatos buvo palygintos su 1011 Lietuvoje gyvenančių žmonių, kurie tyrimo metu buvo paprašyti įsivaizduoti, kad planuotų išvykti ir nurodyti, į kurią iš šių penkių šalių jie norėtų emigruoti.

Ką atskleidė tyrimas?

Pastebėtina, kad Lietuvoje gyvenantys visas vertybes išreiškė labiau nei emigrantai ir jų vertybės labiausiai išsiskyrė savęs stiprinimo ir išaukštinimo vertybių dimensijoje, kuri  nusako žmogaus siekį didinti savo asmeninę galią, statusą ir sėkmę, net jei tai kartais vyksta kitų sąskaita bei malonumo ir asmeninio pasitenkinimo siekimą. Vis tik yra vertybinių bendrumų tarp Lietuvoje gyvenančių ir emigrantų atskirose šalyse.

Analizuojant lietuvių, gyvenančių užsienyje, ir tų, kurie tik pasvarsto apie emigraciją į tas pačias šalis, vertybes, paaiškėjo, kad tarp šių grupių egzistuoja daug panašumų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmonės renkasi šalį ne atsitiktinai – dažnai juos traukia tos valstybės, kurių vertybinė aplinka artima jų pačių įsitikinimams ir gyvenimo principams.

Airijoje gyvenantys ir apie emigraciją ten svarstantys tautiečiai taip pat turi panašumų – juos vienija saviraiškos, pasiekimų ir geranoriškumo siekis. Tai rodo, kad airiškoje kultūroje lietuviai atranda terpę asmeniniam tobulėjimui, tačiau išlaiko stiprų ryšį su artimaisiais bei bendruomene.

Vokietijoje gyvenantys ir ten vykti norintys lietuviai jungia tokias vertybes kaip saviraiška, geranoriškumas, universalizmas ir pasiekimai. Tai – racionalus, bet socialiai atsakingas vertybinis modelis, būdingas vokiškai kultūrai, kurioje vertinamas atsakingas darbas, tvarka, pareigingumas, bet kartu ir pagarba žmogui bei teisingumui. Šis vertybių derinys rodo, kad tiek emigrantai, tiek apie Vokietiją svarstantys lietuviai linkę siekti stabilumo, bet kartu nori išlaikyti erdvės asmeninei iniciatyvai.

Daugiausiai bendrų vertybių – vienoje šalyje

Norvegijoje gyvenančius ir į šią šalį vykti ketinančius lietuvius vienija saugumo ir saviraiškos siekis. Tai rodo norą gyventi socialiai užtikrintoje, patikimoje aplinkoje, kur kartu sudaromos sąlygos asmeninei laisvei ir kūrybiškumui. Tokia vertybinė kryptis atspindi pačios Norvegijos visuomenės dvasią – pasitikėjimą, socialinę lygybę ir asmeninės atsakomybės svarbą.

„Galbūt kiek netikėta, tačiau daugiausia bendrų vertybių tyrimas atskleidė tarp Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių ir į šią šalį norinčių emigruoti lietuvių. Abi grupės itin panašiai vertina savarankiškumą, geranoriškumą, universalizmą, patirties siekį (stimuliaciją), o kartu joms svarbios ir tradicijos bei konformizmas – t. y. noras išlaikyti tam tikrą tvarką ir moralinius principus. Tai rodo, kad lietuviai, kuriuos traukia JAV, siekia derinti amerikietišką individualizmą ir kūrybiškumą su savo kultūriniu paveldu bei lietuvišku vertybiniu stuburu“, – pabrėžia V. Kumpikaitė-Valiūnienė.

Apibendrindama KTU EVF mokslininkė sako, kad rezultatai atskleidė, kad vertybių pokyčiai prasideda dar prieš išvykstant – žmonių, kurie tik svarsto apie išvykimą, kai kurios vertybės panašios į tų, kurie gyvena svetur. Emigracija šiuo požiūriu tampa ne tik ekonominiu ar socialiniu reiškiniu, bet ir vertybiniu pasirinkimu – siekiu gyventi aplinkoje, kurioje žmogaus vertybės dera su visuomenės principais. Kitaip tariant, pirmiausia emigruoti pradedama mintimis ir vertybėmis, o tik vėliau – geografiškai.

Tyrimas atliktas vykdant Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Emigravusių lietuvių vertybių sistemos ir traukos veiksnių priimančiose šalyse tyrimas“ KTU Skaitmeninės visuomenės mokslo grupėje.