Etikos sargai: galutines išvadas apie P. Baršausko monografiją galima daryti tik po ekspertų įvertinimo

Reaguodamas į socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje išplitusius kaltinimus, kad KTU rektoriaus Petro Baršausko habilitacijai skirta monografija yra plagiatas, Universitetas pirmadienį surengė tiesiogiai transliuotą spaudos konferenciją, kurioje buvo atsakyta į visus iškilusius klausimus. Nei Kauno technologijos universitetas, nei jo vadovas nėra gavę jokių oficialių su monografija susijusių užklausų.

Konferencijoje dalyvavo Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas ir Akademinės etikos kolegijos pirmininkas Nerijus Čepulis.

N. Čepulis informavo, kad KTU senato valdybos įpareigojimu, senato pirmininkas Akademinės etikos kolegijos paprašė išanalizuoti ir įvertinti, ar rengiant ir skelbiant P. Baršausko habilitacijai teiktą monografiją „Transfer of international management principles to CEECs“ buvo laikomasi akademinės etikos normų.

KTU akademinės etikos kolegijos pirmininkas pristatė vienos lyderiaujančių pasaulyje plagiato patikros programų „CrossCheck“ rezultatus, kurie gauti patikrinus P. Baršausko monografiją:

• teksto sutapimas iš vieno šaltinio maksimaliai siekia 3 proc., kai norma pagal prestižinių mokslo leidyklų reikalavimus yra 1-5 proc. (tai vienas svarbiausių rodiklių, rodančių, kad nėra plagiato potencialo požymių);
• pilnos apimties kūrinio teksto sutapimas siekia 29 proc. Tai yra normos ribos pagal, pavyzdžiui, pasaulyje pripažintos „Elsevier“ leidyklos, publikuojančios daugelį socialinių ir humanitarinių mokslų darbų, reikalavimus.

„Elsevier“ teksto sutapimo norma yra iki 30 proc. Jei ši norma viršijama, tekstą peržiūri redaktorius, kad maži daugelio šaltinių sutapimai neslėptų darbo su dideliais sutapimais. „Elsevier“ nuomone, dalyko žinojimas yra esminė sąlyga interpretuojant „CrossCheck“ patikros ataskaitą”.

Pagal „CrossCheck“ rezultatus atliktą pirminę monografijos analizę, plagiato nenustatyta, tačiau pastebėti citavimo netikslumai. N. Čepulio teigimu, darbą turėtų išsamiai išanalizuoti ir įvertinti to laikmečio reikalavimus žinantys nepriklausomi vadybos ekspertai ir tik tada būtų galima daryti galutines išvadas, todėl Akademinės etikos kolegija siūlo KTU senatui inicijuoti papildomą išsamią mokslinę ekspertizę, pasitelkiant nepriklausomus vadybos ir verslo administravimo mokslo krypties ekspertus.

P. Baršauskas pabrėžė, kad įvairūs kaltinimai jam ir KTU prasidėjo prieš kelerius metus, kai jis tvirtai palaikė aukštojo mokslo pertvarkos būtinybę, kėlė vieno stipraus tarptautiniu mastu universiteto Kaune idėją. Habilitacijai skirtos monografijos autorystės kvestionavimas – dar vienas tų pačių reformai besipriešinančių asmenų bandymas sukompromituoti Universiteto vadovą.

„Mano sąžinė rami – monografija tikrai ne plagiatas, nes aš nesisavinau niekieno autorystės. Tikrai nesilaikau įsikibęs rektoriaus kėdės. Universitetui vadovauti planavau tik iki jo susijungimo.

Visi mano darbe cituojami autoriai yra nurodyti literatūros sąraše. Daug citavimo netikslumų atsirado todėl, kad yra du monografijos leidimai. 2000 m. išleidus pirmąjį, kuriame citavimas yra geras, leidykla ir Lietuvos mokslo taryba paprašė padaryti kai kuriuos papildymus, korekcijas. Vienas prašymų – perkelti nurodytus autorius iš skyrių pabaigos į knygos pabaigą. Šis techninis darbas nebuvo atliktas kokybiškai. Aš to nesužiūrėjau“, – sakė P. Baršauskas.

Jis pabrėžė, kad monografijos rašymo laikotarpiu nebuvo galimybės gauti elektroninių literatūros šaltinių versijų, todėl į kompiuterį reikėjo viską vesti ranka ir tai labai padidino techninių klaidų tikimybę, nes popierinės literatūros kiekiai buvo didžiuliai.

„Iš esmės monografijoje buvo sudėta tuo metu tik pirmuosius žingsnius Lietuvoje žengusios tarptautinio verslo vadybos literatūros apžvalga, kurią apibendrinus skyrių pabaigoje buvo pateiktos mano originalios mintys, išvados – tai yra svarbiausia šio mokslinio darbo dalis, nes ji atspindi mokslinį originalumą ir naujumą. Jei būčiau norėjęs plagijuoti, nebūčiau rašęs darbo angliškai. Būčiau daręs vertimą į lietuvių, kaip dauguma darydavo, ir niekas nieko nesurastų ir nepatikrintų“, – teigė P. Baršauskas.

Kaltinimus dėl to, kad citatos nebuvo paimtos į kabutes KTU rektorius aiškino smarkai pasikeitusia citavimo kultūra: tai kas buvo normali praktika prieš du dešimtmečius nebeatitinka šiandieninių reikalavimų.

Pritardamas nuomonei, kad jo mokslinį darbą objektyviai įvertinti galėtų tik nepriklausomi ekspertai, žinantys jos rašymo metu galiojusias citavimo normas, P. Baršauskas svarstytų ir idėją išleisti trečią monografijos leidimą, kuriame būtų ištaisyti citavimo netikslumai.