Šiuolaikiniame, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje tradiciniai mokymosi būdai nebėra vienintelė priemonė žinioms ir įgūdžiams įgyti. Mikrokredencialai – tai įrašai apie trumpas besimokančiojo mokymosi patirtis ir pasiektus mokymosi rezultatus. Šią priemonę jau taiko kelios Europos šalys, tačiau ar Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra pasiruošusi ją įveiklinti?
Iki šiol, papildomuose kursuose, mokymuose ar seminaruose dalyvavusiems asmenims buvo suteikiami sertifikatai, kurie dažnai pripažįstami tik nacionaliniu mastu. Planuojama, jog išduodami mikrokredencialai bus pripažįstami visose Europos šalyse ir suteiks lanksčias bei į kompetencijas orientuotas mokymosi galimybes asmeniniam ir profesiniam specialistų tobulėjimui.
„Daugelis darbuotojų turės įgauti naujus ir tobulinti esamus įgūdžius, dėl skaitmeninės permainos bei iškylančių pokyčių darbo rinkoje. Ši situacija skatina mikrokredencialų plėtrą Europos sąjungoje ir už jos ribų. Dėl mikrokredencialų pritaikomumo darbo rinkos poreikiams ir jų prieinamumo platesnei auditorijai, ši sistema gali būti puiki priemonė naujų įgūdžių įgijimui ir esamų tobulinimui“, – sako Europos Komisijos (EK) Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato politikos pareigūnė Agnieszka Jelnicka.
Ši kompetencijų įgijimo ir pripažinimo priemonė buvo pristatyta bei analizuojama Kauno technologijos universiteto (KTU) organizuotame renginyje „Mikrokredencialų vertės ir galimybės“, skirtame Lietuvos akademinei bendruomenei.
Kada pamatysime Lietuvoje?
Studentų, verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimą skatinanti mikrokredencialų ekosistema – viena iš EK kuriamos Europos švietimo erdvės vizijos dalių. Šios sistemos taikymo lyderiais jau spėjo tapti Airija ir Nyderlandai. Anot Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotojos Aurelijos Valeikienės, būtina apsvarstyti šios sistemos įdiegimą ir Lietuvoje.
Anot jos, vienos svarbiausių aktualių mikrokredencialų sistemos suteikiamų verčių: persikvalifikavimas, alternatyvūs keliai į aukštąjį mokslą ir dėstytojų pedagoginių kompetencijų vystymas bei formalus pripažinimas. A. Valeikienės teigimu, šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje persikvalifikavimų skaičius yra žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Todėl šalyje labai svarbu išlaikyti aukšto lygio specialistus, o neišnaudojus sėkmingos, inovatyvios galimybės žala būtų didelė.
„Kalbant apie užsienio studentų pritraukimą, jiems kartais trūksta tam tikrų žinių arba jų lygis nepakankamas, todėl mikrokredencialai galėtų padėti kompensuoti šiuos trūkumus“, – papildo A. Valeikienė.
Renginyje įžvalgomis pasidalinę ekspertai sako, jog tikroji mikrokredencialų nauda priklauso nuo kokybės standartų – svarbu, jog ši sistema būtų pripažįstama tarptautiniu lygmeniu ne tik aukštajame moksle, bet ir darbo rinkoje. Pasak Airijos skaitmeninio mokymo tarybos pirmininko ir Dublino miesto universiteto Nacionalinio skaitmeninio mokymo instituto direktoriaus Marko Browno, pirmiausia mikrokredencialai turi būti steigiami universitetuose.
Prie Lietuvoje švietimo inovacijų vystymo aktyviai prisideda KTU – universitetas yra vienas iš trylikos Europos inovatyvių universitetų konsorciumo (ECIU) narių, kurie vysto bendrą ECIU universitetą. Jo tikslas – sukurti inovatyvų universitetą, atliepiantį visuomenės, piliečių ir verslo poreikius.
„ECIU universitete vystomi Europos skaitmeniniai kredencialai mokymuisi. Šie mikrokredencialai atitiks Europos Sąjungos standartus ir bus ypač patogūs besimokančiajam bei darbdaviui, nes įgūdžiai ir žinios, kurias įgavo studentas, bus išsamiai aprašyti“, – teigia Tamperės universiteto dėstytoja ir mikrokredencialų tyrėja Padmasheela Kiiskilä.
Tinkama praktika – Estijoje
Vienas iš sėkmingai mikrokredencialų sistemos vystymo pavyzdžių Baltijos Šalyse – Estijos verslo mokykloje (EBS). EBS buvo pirmasis Estijos universitetas, pasiūlęs mikro-laipsnių studijų programas – magistrantūros studijų modulius, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama penkioms sritims: tvarumui ir žaliajai ekonomikai, skaitmeninei transformacijai, komunikacijai ir rinkodarai, vadybai ir lyderystei, finansams ir apskaitai.
EBS mikrokredencialai, dar vadinami mikro-diplomais, buvo įsteigti glaudžiai bendradarbiaujant su šalies darbo birža. Tačiau EBS magistrantūros studijų ir mikro-laipsnių vadovas bei už mokymo programų vystymą atsakingas Jimas Seltenrijchas teigia, jog šios sistemos steigimas neišvengė iššūkių.
Sekdami darbo rinkos pokyčius, EBS kasmet atnaujina mikro-laipsnių turinį tam, kad studentai įgytų naujausias žinias ir aktualias kompetencijas. Sėkmingai baigus programą, universitetas įteikia 15 kreditų vertės mikro-laipsnio sertifikatą, kuris studentams, norintiems tęsti studijas magistrantūroje, suteikia galimybę įskaičiuoti išklausytus kreditus į bet kurios pasaulio aukštosios mokyklos studijų programą.
„Planuojame, jog surinkus tam tikrą kreditų skaičių ir paruošus baigiamąjį projektą, studentas galėtų gauti diplomą. Taip pat pirmus metus suteiksime daug kreditų, o likusius metus leisime pasiskirstyti studijų krūvį studento pasirinktame laikotarpyje“, – teigia J. Seltenrijchas.
„Mikrokredencialų vertės ir galimybės“ buvo finansuojamas Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšomis įgyvendinant projektą „Jungtinio Europos universiteto veiklų įgyvendinimas, siekiant sustiprinti Kauno technologijos universiteto studijų kokybę, tarptautiškumą ir prieinamumą“.
