Europos Komisijos atstovė: investavimas į ateities talentus visada atsiperka

Rugsėjo 24-25 dienomis Vilniuje ir Kaune pirmą kartą Baltijos regione vyks forumas anglų kalba „Developing Talents for Innovation-based Economies” („Talentų ugdymas inovacijomis grįstai ekonomikai“), kur žymiausi pasaulio, Lietuvos verslo bei mokslo atstovai diskutuos, kaip skatinti talentų ugdymą, kelti mokymo kokybę, plėsti inovacijas bei sutvirtinti šiuolaikinio verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimą.

Kaune vyks svarbi renginio dalis – panelinė diskusija „Making New Knowledge Work for Business and Society”. Kalbėdama apie EK, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), KTU, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos rektorių konferencijos organizuojamą renginį, H. Fischbach sako, kad tokie forumai – tiltas tarp verslo ir mokslo.

– Kada Europos Komisija įkūrė šį verslo-universitetų forumą ir koks jo kelias į Lietuvą?

– Pirmą kartą šis forumas įvyko 2008 metais. Nuo to laiko jo dažnumas kinta, tačiau dar nėra buvę metų, kai jis neįvyko. Pirmininkaudama Europos Sąjungai (ES) 2013 metais, Lietuva pasirodė kaip didelė universitetų ir verslo bendradarbiavimo šalininkė ir žengė daugybę žingsnių, kurie padėjo tokią praktiką įdiegti visoje šalies švietimo sistemoje.

Po analogiškų forumų Europos sostinėse Varšuvoje, Stokholme, Romoje ir Berlyne, nusprendėme, kad atėjo eilė ir Lietuvai. Jūsų šalis – pakankamai jauna ES narė, tad šis forumas – gerasis pavyzdys kitoms, dar jaunesnėms, narėms. Joms forumas padės identifikuoti ir pagelbės sprendžiant specifines savo švietimo sistemos problemas.

Didelis susidomėjimas šiuo forumu Lietuvoje rodo, kad čia bus paliestos itin svarbios temos, kurios aktualios visoms ES narėms.

– Kokia šio forumo reikšmė ir vaidmuo modernizuojant ES aukštąjį mokslą?

– ES valstybės narės nuolat dirba, didindamos aukštojo mokslo svarbą ir kokybę. Šiandien svarbiausia sustiprinti verslo įmonių ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą. Be abejo, kiekvienoje ES narėje skiriasi tokio bendradarbiavimo kontekstas ir galimybės, yra įvairių apribojimų – nėra modelio, kuris tiktų kiekvienai šaliai ir būtų aukso pjūvis.

Abipusio supratimo stoka tarp aukštojo mokslo ir verslo gali būti sprendžiama įvairiais būdais. Vienas tokių – šis mūsų bendrai organizuojamas forumas.

– Kitaip tariant, forumas suteiks gausybę gerų progų bendradarbiauti universitetui ir verslui?

– Mano praktikoje yra gausybė gerų pavyzdžių, kaip verslo korporacijos, studentai, profesoriai ir tyrėjai gali sėkmingai dirbti petis petin. Ir tai tikrai daugiau, nei apsikeitimas teorinėmis ir praktinėmis žiniomis ar bendrų startuolių steigimas.

Reikia kalbėti apie ilgalaikį požiūrio keitimą: integruoti daugiau stažuočių į mokymo programas, organizuoti realių verslo užduočių atlikimą, įtraukti verslo bendrovių darbuotojus į dėstymą ir verslo bei akademinės bendruomenės apsikeitimą darbo erdvėmis. Ir tai tik keletas pavyzdžių.

Turiu pripažinti, kad mus maloniai stebina KTU vykstantis platus štai tokių veiklų spektras. Dėka glaudaus bendradarbiavimo su mūsų partneriais jūsų šalyje, šiandien Lietuvoje matome daugybę puikių ir įdomių iniciatyvų, virtusių realiais darbais – KTU „Santakos slėnis” ar „ThermoFisher“ integruotas molekulinės biologijos tyrimų centras.

Glaudžiai dirbdamos su aukštojo mokslo institucijomis, verslo įmonės gali užsitikrinti, kad dar besimokydami studentai įgis ne tik praktiškai pritaikomų gebėjimų, bet ir puikių technologinių žinių – investavimas į ateities talentus visada atsiperka.

– Kaip tokie kūrybingi ir inovatyvūs talentai prisideda prie savo šalies, verslo ekonominio augimo?

Uždavėte puikų klausimą – deja, mes kol kas mes neturime konkrečių skaičių. Tačiau iš praktikos žinome, kad yra gausybė privalumų: žiniomis paremtas augimas remiasi moksliniais tyrimais ir inovacijomis, o abu pastarieji dalykai reikalauja įkvėptų ir įkvepiančių žmonių.

Tik aukštasis mokslas suteikia absolventams reikiamų įgūdžių. Daugelis Europos regionų remiasi šiuo požiūriu ir regioninių inovacijų strategijose aiškiai yra apibrėžę aukštojo mokslo institucijų vaidmenį tiek socialiniu, tiek ir ekonominiu požiūriu.

– Viena iš forumo temų – kas daro universitetą patraukliu verslui ir atvirkščiai. Kaip keliais sakiniais atsakytumėte į šį klausimą?

– Visi vadovai tiek universitete, tiek verslo bendrovėse dažnai susiduria su tarpusavyje konkuruojančių prioritetų dilema.

Pavyzdžiui, smulkiam verslui gali prireikti specialaus tyrimo arba greitos reakcijos į staiga pasikeitusią verslo aplinką tam, kad toliau galėtų sėkmingai funkcionuoti. Dažnai tai nutinka, kai verslas nėra atlikęs reikiamų tyrimų ar net neturi kompetentingo darbuotojo, kuris galėtų išspręsti tokią problemą.

Tokiu atveju į pagalbą galėtų ateiti universiteto studentai – jų atlikti tyrimai ir pateikti kūrybiniai sprendimai universitete, kaip saugioje verslui aplinkoje, vėliau galėtų būti pritaikomi ir patikrinami įmonėje. Didesnės įmonės gali universitetams pateikti įgūdžių sąrašą, kurių joms gali prireikti iš universiteto absolventų. Tokios įmonės taip pat yra puiki vieta dalintis savo  antreprenerystės patirtimi ir skatinti universiteto bendruomenę ir studentus daugiau orientuotis į verslą.

Kokią iš to naudą gauna universitetai? Be abejo, kuo gausesnės auditorijos ir įsidarbinamumo rodikliai yra gyvybiškai svarbūs, nes jie dažnai tiesiogiai koreliuoja su valstybės skiriamu finansavimu. Stiprus bendradarbiavimas su verslu gali tapti puikia pritraukiamąja jėga, gebančia privilioti talentingiausius studentus. Net neabejoju, kad šia tema išgirsite daugiau iš mano kolegų panelinėje diskusijoje Kaune.

– Visgi, koks yra aukštojo mokslo ir verslo bendradarbiavimo vaidmuo šiandieninėje žinių ekonomikoje?

– Spaudžiami ekonominės padėties ir konkurencijos iš kitų aukštųjų mokyklų, universitetai yra didieji žaidėjai šalies ar regiono augime. Tyrimai rodo, kad regionai, kur universitetai glaudžiai bendradarbiauja su verslu, yra mažiau pažeidžiami ekonominių nuopuolių. Ekonominės krizės iššūkiai ir teigiamas požiūris į inovacijas suteikia galimybę atsirasti naujoms bendradarbiavimo formoms tarp regionų.

Regionuose, kuriose delsiama įsisavinti tokį žinių ekonomikos modelį, universitetai gali vaidinti svarbų tarpininko, padedančio regionui pradėti atsitiesti ir augti, vaidmenį.

– Kalbant apie verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimą, dažnai kalbama, kad bus išugdyta daug verslo paklausą atitinkančių specialistų.  Tačiau į ką reikėtų labiau orientuotis – į tokių darbo vietų ar į žinių kūrimą?

– Be abejo, naujų darbų vietų kūrimas yra kasdienės EK darbotvarkės viršuje. Noriu pabrėžti, kad abi veikos vykdomos lygiagrečiai, užtikrinant kuriamų darbo vietų kokybę. Lietuva – puikus pavyzdys, kaip greitai darbo rinkos sąlygos ir švietimo sistema gali pasikeisti per trumpą laiką į gerąją pusę.

Daugiau informacijos apie anglų kalba vyksiantį tematinį forumą: www.ubforum-lithuania.eu.