Festivalis „KTU Kultūra“ muzikuojančius kauniečius pakvies į garso įrašų studiją

Nuo ryto iki vakaro truksiančio pirmą kartą rengiamo nemokamo festivalio „KTU Kultūra“ dalyvių laukia ir daug kitų įdomybių: mobilografijos paroda, šokių pamokos, gatvės menas, paskaitos, koncertai, pažintis su lietuvių liaudies instrumentais, fotosesija „Per žuvies akį“. Renginio programą rasite: http://goo.gl/q2KGhc.

„Kultūra užima didelę dalį ne tik kiekvieno žmogaus gyvenime, bet ir plačiąja prasme: miesto, regiono, šalies. Noriu pabrėžti ne tik kultūros, bet ir kūrybiškumo svarbą ‒ to ypač trūksta mūsų švietimo sistemoje. Renginių, kurie skatintų žmonių kūrybiškumą, reikia kuo daugiau“, ‒ įsitikinęs vienas iš „Muzikos technologijų laboratorijos“ iniciatorių, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Audiovizualinių menų katedros vedėjas Vytautas Kederys.

‒ „KTU Kultūros“ dalyvius pakviesite į „Muzikos technologijų laboratoriją“. Ko gali tikėtis joje apsilankiusieji?

‒ Apsilankyti „Muzikos technologijų laboratorijoje“ kviečiami visi, nors kažkiek susiję su muzikine kūryba: vokalistai, instrumentalistai, vokaliniai instrumentiniai ar tiesiog instrumentiniai kolektyvai. Būtina užsiregistruoti iš anksto (registracijos anketa).

Įrašyti dainą ar instrumento skambesį bus galima ne tik individualiai iš anksto pasiruošus, bet ir kartu su kitais dalyviais čia pat vietoje, šiek tiek paimprovizuojant.

Neretai būna taip, kad žmogus turi sukūręs dainos tekstą, bet neturi melodijos arba atvirkščiai – turi muziką, bet neturi teksto. Tokius kuriančius žmones bandysime suvesti ir įrašyti kažką bendro.

‒ Ar neintonuojantis žmogus technologijų pagalba gali skambėti gerai?

‒ Taip, šiuo metu dėka naujausių ir pažangiausių technologijų to įmanoma pasiekti. Daugeliu atveju, ypač pop scenoje, įrašo problemos ištaisomos kompiuteriu.

‒ Vienos dienos festivalis „KTU Kultūra“ rengiamas Tarptautinei kultūros dienai paminėti. Ar pakankamai dėmesio skiriama šiai šventei?

‒ Kultūra prasideda savame kieme. Tokioms dienoms ar šventėms dėmesio niekada nebus per daug, dėl to džiugu, kad Universitetas rengia festivalį šiai dienai paminėti ir skatina kultūrinį gyvenimą.

‒ Ar organizuodami „Muzikos technologijų laboratoriją“ tikitės pritraukti studentų į Muzikos technologijų studijų programą KTU?

‒ Besidominčių šia studijų programa netrūksta, taigi šis tikslas nėra pagrindinis, tačiau apsidžiaugsime, jei šis renginys paskatins pasidomėti muzikos technologijomis.

Ši specialybė nepririša prie vienos konkrečios veiklos. Darboviečių spektras ‒ platus. Vieni nukeliauja į sferą, kur labiau reikalinga muzikinė kūryba, pavyzdžiui, aranžuočių ar pačios muzikos kūrimo, atlikimo. Kiti ‒ pasuka muzikinių idėjų išpildymo linkme: dirba įrašų studijose, televizijose, renginių techniniame aptarnavime.

‒ Esate KTU absolventas. Kokias studijas baigėte ir koks jūsų ryšys su muzika?

‒ KTU aš taip pat baigiau Muzikos technologijų bakalauro studijų programą, tuo tarpu magistro diplomą įgijau Vokietijoje. Ten daug mokiausi apie garso įrašus, orientuotus į akademinę, klasikinę muziką.

Su muzika esu užaugęs. Viskas prasidėjo nuo muzikos mokyklos, kurioje pabaigiau akordeono specialybę, antrasis instrumentas, kuriuo grojau, buvo fortepijonas. Taip pat mokiausi groti gitara, būgnais, saksofonu ir vokalo. Muzika visada buvo šalia manęs. Ilgus metus buvau ir folkloro ansamblio narys.

Su kurso draugais turėjome keletą muzikos grupių, kuriose grojau ‒ viena iš jų buvo grupė anglišku pavadinimu „Mute“. Su ja teko groti muzikos festivaliuose ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje.

‒ Ką veikiate be to, kad esate KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Audiovizualinių menų katedros vedėjas ir lektorius?

‒ Dar studijų metu, antrame kurse, pradėjau dirbti garso režisieriumi. Šia veikla užsiimu iki šiol. Tai ‒ darbas, susijęs su įvairių renginių įgarsinimu ir garso įrašais. 

Dėka šios savo veiklos, esu ne vien tik dėstytojas teoretikas, bet galiu savo studentams daug ką papasakoti ir iš praktinės pusės, dažnai kviečiu juos ir į renginius, kuriuose dirbu.

‒ Įvardinkite keletą renginių, prie kurių prisidėjote juos įgarsindamas?

‒ Didžiausi renginiai, kuriuose teko ne per seniausiai dirbti: „Dainų šventė“, „Jūros šventė“, „Lietuvos Balsas”, Marijono Mikutavičiaus koncertinis turas, festivalis „Galapagai“, „Visagino Country”. Tenka prisidėti ir prie Universiteto organizuojamų renginių.

‒ Minėjote, kad studijuojantiems muzikos technologijas labai svarbus yra kūrybinis mąstymas. Ar tai skiepijate ir savo studentams?

‒ Kūrybiškumo slopinimas pasireiškia nuo pat vaikystės. Jau darželyje vaikui aiškinama, kad piešiant medį jis būtinai turi būti toks ir ne kitoks. Stereotipai yra įskiepijami, o iš jų išsiveržti ir nuo jų pabėgti yra labai sudėtinga.

Mano tikslas paskaitų metu kaip įmanoma labiau lavinti studentą, kad jis mokėtų mąstyti kūrybiškai, neuždarant jo į rėmus. Tokiu būdu ateityje jis gebės sprendimus surasti pats.