,,Frankofonijos mėnuo“: rašyti, kad niekas nepasimirštų

P. Modiano – rašytojas, rašantis apie save, tačiau jo kūriniai nėra autobiografijos. Švedijos mokslų akademija, įteikiant premiją paskelbė, jog ji skirta „už atminties meną, prikėlusį sunkiausiai apčiuopiamus žmonių likimus ir atskleidusį okupacijos metų tikrovišką pasaulį“. Šio rašytojo kūriniai skaitomi lėtai, skiriant laiko įsijausti į tai, ką rašytojas nori pasakyti.

Paskaitą skaičiusi profesorė Viktorija Skrupskelytė nagrinėjo romaną „Dora Bruder“. Knygoje autorius sausus istorinius faktus apgaubia meniškumo skraiste. Šis derinys padeda skaitytojui suprasti herojės vidinį pasaulį, išgyventi tai, ką išgyvena knygos veikėjas. P. Modiano išsyk pastebi analogiją su savimi ir tos paralelės tarp pasakotojo ir knygos personažų nėra atsitiktinės, o tarsi pabrėžia egzistuojantį tarpusavio ryšį, kuris juos prikelia naujam gyvenimui. Kadangi vaikystėje rašytojas ir pats yra gyvenęs Paryžiaus XVIII apygardoje, kur gyveno Dora, jis bando rasti kokių nors jos pėdsakų archyvuose, policijoje, kitose įstaigose. Šitaip rašytojas tarsi rungiasi su atminties erozija ir yra įsitikinęs, kad negali būti užmirštas nė vienas žmogus.

Paskaitos metu taip pat buvo nagrinėjami ir kiti P. Modiano kūriniai. Vienas jų – „Povestuvinė kelionė“, kurią į lietuvių kalbą išvertė prof. dr. Aurelija Leonavičienė. Paskaitos metu buvo aptarti visuomenės atsiliepimai apie P. Modiano kai jis gavo literatūros Nobelio premiją. Profesorė taip pat ragino perskaityti ir kitus šio literatūros Nobelio premijos laureato kūrinius.