Kauno technologijos universitetas (KTU) drauge su partneriais išleido knygą apie dizainą, kuris mokosi iš gamtos, bet išdrįsta atsisakyti žmonių dominavimo. Kūrėjų komanda tikina: tai nebus dar vienas leidinys apie tvarumą. Tai bandymas iš esmės perrašyti dizaino vaidmenį kultūroje, technologijose ir mūsų santykyje su įvairiomis gyvybės formomis.
Knyga apie ateitį, kuri dar tik kuriama
Knyga „BIO-DE-CODE. Gamtos dekodavimas sambūviui – dizaino sistemos nedominuojančiai biologinei morfogenezei“ sujungė filosofų, menininkų, kritikų ir dizaino praktikų įžvalgas bei dizaino studentų darbus, siekdama atsakyti į esminį klausimą: kaip kurti pasaulį, kuriame žmogus nėra centrinis veikėjas, bet viena iš rūšių, gebanti mokytis, bendradarbiauti ir keistis?
Dizaino procesų tyrėja teigia, kad aklas efektyvumo siekis ir nuolatinis visa ko optimizavimas, be vaizduotės lavinimo, paverčia žmones monotoniškais sistemų operatoriais, o ne lanksčiais ir skirtingoms ateitims pasiruošusiais ekosistemos dalyviais.
R. Valušytė kviečia susigrąžinti smalsumą ir normų laužymą – kaip priemonę ne tik kurti, bet ir regeneruoti socialinius ryšius.
Robotų gėda, dirbtinis intelektas ir kerpių supergalios
Šiandieninėse diskusijose gamtos tema negali aplenkti technologijų temos: BIO-DE-CODE ją nagrinėja iš provokatyvių ir vaizduotę lavinančių kampų. Meno ir technologijos mokslų kritikas Marco Mancuso knygoje plečia intelekto sampratą. Jis primena, kad žmogaus protas nėra vienintelis gebantis priimti informaciją – tai daro ir augalai, grybai, bakterijos. M. Mancuso žodžiais, „neuromokslas pripažįsta, kad tai, ką vadiname intelektu, nebūtinai yra sąmoningas procesas.“
Technologinė ateitis dizainui yra neišvengiama, todėl prof. habil. dr. Gintautas Mažeikis veda skaitytoją į dirbtinio intelekto ikonologijas, meno istorijos metaforas ir robotų psichologijos užuomazgas. Savo tekste jis provokuoja skaitytoją, klausdamas, ar DI, avatarai ir DI valdomi robotai gali jausti gėdą? Mažeikis kalba apie simbolius, kurie formuoja mūsų moralę technologijų eroje – ne tam, kad saugotume žmogų nuo mašinų, o kad suvoktume, ką patys projektuojame į nežmogiškas sistemas.
Knygos sudarytojų teigimu, visos šios mintys skatina keisti mums įprastą ekologinį vaizdinį: jei intelektas nėra privilegija, kaip turime elgtis su kitomis rūšimis? Ar gebėsime pereiti nuo priešiškos mąstysenos („žmogus – ne žmogus“) prie etiško sambūvio?
Netobulumo estetika
Žmogaus propaguojamas tobulumo siekis ir gamtinių procesų keitimas savo naudai leidinyje nagrinėjamas ir vizualiai.
Vietos neapibrėžtumui knygoje palieka ir publikuojami KTU MIDF „Bionika ir biomimikrija dizaine“ studijų modulio studentų darbai. Knygos sudarytojai akcentuoja ne galutinius produktus, o jaunųjų kūrėjų mąstymo eigą, keliamas hipotezes ir medžiagų eksperimentus.
Nuo provokatyvių klausimų iki naujos dizaino kalbos
Pasak D. Martinelli, mityba yra kultūrinis konstruktas, kuriame iš naujo apibrėžiame savo tapatybę gyvūnų atžvilgiu.
Santykį su gamtiniu pasauliu kvestionuoja ir dizaino tyrėjas Ilpo Koskinen bei kviečia kritiškai vertinti bio-dizaino entuziazmą profesinėje erdvėje. Jis perspėja dėl „bio-apgaulės“ šiuolaikinių kūrėjų darbuose: „matome daug to, ką būtų galima pavadinti bio-apgaule: įprastas dizainas su laisva biologine interpretacija.“ I. Koskinen tekstas padės skaitytojams atpažinti, kada biologija iš tiesų tampa dizaino logika, o kada veikia tik kaip dekoracija.
Pasak kūrėjų, BIO-DE-CODE knygos tikslas yra pasiūlyti dizaino vaidmenis už profesijos ribų: kultūroje, edukacijoje, konfliktinėse situacijose. Knyga lietuvių ir anglų kalbomis prekyboje pasirodys 2026-ųjų pradžioje. Knygos sudarytojai: Lorenzo Piazzi, R. Valušytė, Kotryna Lenkauskaitė. Leidėjas: VšĮ „Dizaino draugai“. BIO-DE-CODE Bionikos ir biomimikrijos dizaino knygos leidybos projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
