Kauno technologijos universitetas (KTU) drauge su partneriais išleido knygą apie dizainą, kuris mokosi iš gamtos, bet išdrįsta atsisakyti žmonių dominavimo. Kūrėjų komanda tikina: tai nebus dar vienas leidinys apie tvarumą. Tai bandymas iš esmės perrašyti dizaino vaidmenį kultūroje, technologijose ir mūsų santykyje su įvairiomis gyvybės formomis.
Knyga apie ateitį, kuri dar tik kuriama
Knyga „BIO-DE-CODE. Gamtos dekodavimas sambūviui – dizaino sistemos nedominuojančiai biologinei morfogenezei“ sujungė filosofų, menininkų, kritikų ir dizaino praktikų įžvalgas bei dizaino studentų darbus, siekdama atsakyti į esminį klausimą: kaip kurti pasaulį, kuriame žmogus nėra centrinis veikėjas, bet viena iš rūšių, gebanti mokytis, bendradarbiauti ir keistis?
Dizaino procesų tyrėja teigia, kad aklas efektyvumo siekis ir nuolatinis visa ko optimizavimas, be vaizduotės lavinimo, paverčia žmones monotoniškais sistemų operatoriais, o ne lanksčiais ir skirtingoms ateitims pasiruošusiais ekosistemos dalyviais.
R. Valušytė kviečia susigrąžinti smalsumą ir normų laužymą – kaip priemonę ne tik kurti, bet ir regeneruoti socialinius ryšius.
Robotų gėda, dirbtinis intelektas ir kerpių supergalios
Šiandieninėse diskusijose gamtos tema negali aplenkti technologijų temos: BIO-DE-CODE ją nagrinėja iš provokatyvių ir vaizduotę lavinančių kampų. Meno ir technologijos mokslų kritikas Marco Mancuso knygoje plečia intelekto sampratą. Jis primena, kad žmogaus protas nėra vienintelis gebantis priimti informaciją – tai daro ir augalai, grybai, bakterijos. M. Mancuso žodžiais, „neuromokslas pripažįsta, kad tai, ką vadiname intelektu, nebūtinai yra sąmoningas procesas.“
Šią teoriją praktiniais tyrimais iliustruoja skaitmeninio meno kūrėja ir architektė Aistė Ambrazevičiūtė, į knygą įnešdama poetišką-biologinį pasaulėvaizdį. Jos kūryboje kerpės turi „supergalias“, o virusai tampa iki galo neaiškiais gyvenimo svečiais, palaikančiais iracionalią kerpių sąmonę ir leidžiančiais joms toliau plisti.
Knygos sudarytojų teigimu, visos šios mintys skatina keisti mums įprastą ekologinį vaizdinį: jei intelektas nėra privilegija, kaip turime elgtis su kitomis rūšimis? Ar gebėsime pereiti nuo priešiškos mąstysenos („žmogus – ne žmogus“) prie etiško sambūvio?
Netobulumo estetika
Žmogaus propaguojamas tobulumo siekis ir gamtinių procesų keitimas savo naudai leidinyje nagrinėjamas ir vizualiai.
Knygos dizainerė Inga Navickaitė-Drąsutė specialiai sukūrė unikalų šriftą iš Kuršių Nerijoje surinktų medžio lazdelių. Knygos spaudai pasirinkta risografijos technika – jautri, mechaniška ir reikalaujanti daug rankų darbo. Tokie estetiniai ir gamybos sprendimai paryškina netobulumo filosofiją, palieka erdvės atsitiktinumui ir jautriai kviečia skaitytojus pasitikėti procesais, kurių iki galo nevaldome.
Kodėl visuomenė taip audringai reaguoja į veganus? Į šį socialinį paradoksą žvelgia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius dr. Dario Martinelli, analizuodamas žmonių mitybos pasirinkimų etiketes kaip ideologinius ženklus. Autorius teigia – „Žmonės nėra mėsėdžiai, niekada tokie nebuvo, taip pat kaip ir nėra gryni žolėdžiai“.
Pasak kūrėjų, BIO-DE-CODE knygos tikslas yra pasiūlyti dizaino vaidmenis už profesijos ribų: kultūroje, edukacijoje, konfliktinėse situacijose. Knyga lietuvių ir anglų kalbomis prekyboje pasirodys 2026-ųjų pradžioje. Knygos sudarytojai: Lorenzo Piazzi, R. Valušytė, Kotryna Lenkauskaitė. Leidėjas: VšĮ „Dizaino draugai“.
BIO-DE-CODE Bionikos ir biomimikrijos dizaino knygos leidybos projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
