Įmonių susijungimai: su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria vadovai ir darbuotojai?

Įvairūs optimizavimo procesai, struktūrinės pertvarkos ar susijungimai tampa rimtu iššūkiu tiek organizacijų vadovams, tiek darbuotojams, kurie pokyčius neretai sutinka su tam tikrais nuogąstavimais. Kaip, įgyvendinant pertvarkas, užtikrinti procesų efektyvumą ir paslaugų kokybę bei išlaikyti darbuotojų motyvaciją? Kokią naudą susijungimai atneša darbuotojams?

Atvirumas, komunikavimas nieko neslepiant ir kalbant aiškiai bei greitas sprendimų priėmimas – tokius kertinius sėkmingos integracijos aspektus išskiria bendrovių „Omnitel“ ir „Teo“ jungimosi iššūkius patyręs „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas.

„Geriau greičiau priimti sprendimą ir galbūt pamatyti, jog jis nėra geras ir jį iškart taisyti, negu nepriimti sprendimų ar tempti laiką tikintis, jog tas pats sprendimas kitą savaitę taps geresniu nei praėjusią“ – pagrindines galimas klaidas įvardina K. Šliužas.

Pasak jo, natūralu, kad pasikeitimai įmonėse, darantys tiesioginę įtaką darbuotojams, žmonėms kelia daugybę klausimų: „Kas bus su manimi?“, „Kokių resursų reikės, norint judėti į priekį?“, „Ar aš sugebėsiu?“, – vardino „Telia Lietuva“ vadovas. K. Šliužas įsitikinęs, jog vienintelis būdas išsklaidyti darbuotojų nerimą – atvirai, aiškiai ir nuolat komunikuoti apie visus laukiančius pokyčius. Ir tai yra labai svarbu kalbant tiek apie verslo įmones, tiek ir apie įvairias organizacijas, institucijas. 

„Svarbiausia, tiek jungiant įmones, tiek, pavyzdžiui, aukštąsias mokyklas, išsikelti tikslus, dėl kurių tai yra daroma, žinoti kryptį, kuria einama ir tai aiškiai ir paprastai komunikuoti. Tada lengviau planuoti tolimesnius žingsnius ir pasiekti sėkmingą rezultatą“, – antrina Jonas Kvedaravičius, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio vadovas Lietuvoje.

Gyvi susitikimai vietoj intraneto ir el. laiškų komunikacijos

K. Šliužas pabrėžia, jog vykstant dideliems pokyčiams betarpiškas ir intensyvus bendravimas su darbuotojais, vykstantis ne tik elektroninių laiškų ar įmonės intraneto pagalba, yra itin svarbus.

„Telia“ vadovas teigia, jog komunikuodamas darbuotojams apie būsimą bendrovių jungimąsi turėjo labai daug gyvų susitikimų, važiavo per visus miestus ir miestelius, kuriuose įmonė turi darbuotojų, tam, kad jie patys tiesiogiai galėtų užduoti rūpimus klausimus.

„Labai atvirai komunikavome apie tai, kas jau yra nuspręsta, ką spręsim ateityje, o ko ateityje ir visai nespręsime. Jeigu atsakymo tuo momentu neturėdavome, tiesiai šviesiai sakydavau, kad šito dar nežinau“ – patirtimi dalinosi K. Šliužas.

Po optimizacijos dirba patogiau ir efektyviau

Komunikaciją, kaip pagrindinę priemonę siekiant pozityvaus darbuotojų įsitraukimo į pokyčius, išskiria ir „Lietuvos energijos“ vadovas dr. Dalius Misiūnas, kalbėdamas tiek apie energetikos įmonių grupės optimizavimo procesus, tiek apie LESTO ir „Lietuvos dujų“ jungimąsi į bendrą skirstymo tinklų įmonę. Vienas iš Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų asociacijos iniciatorių atidžiai seka ir aukštojo mokslo reformos, kuria siekiama optimizuoti Lietuvoje aukštųjų mokyklų tinklą, įgyvendinimą.

Pasak pašnekovo, optimizuojant „Lietuvos energijos“ valstybės valdomos energetikos įmonių grupės struktūrą dėl darbuotojų įtraukimo į pokyčių valdymo procesus ir sėkmingos komunikacijos, į pasikeitimus dažniausiai reaguota teigiamai. Be to, tai buvo puiki galimybė ir darbuotojams įgyti naujų patirčių.

„Optimizavus įmonių grupės struktūrą darbuotojai turėjo puikią galimybę įgauti įmonių jungimo/veiklų gryninimo kompetencijų, įgyti naujos patirties, kilti karjeros laiptais dalyvaujant vidinėse atrankose. Dabar, jau optimizavus veiklas, darbuotojai gali dirbti kokybiškiau, efektyviau ir tiesiog patogiau“, – teigiamus optimizacijos aspektus darbuotojams vardino D. Misiūnas.

Mažėjo ne specialistų, o vadovų skaičius

Vienas pagrindinių nerimą keliančių aspektų darbuotojams, įmonei ruošiantis naujam etapui, – baimė netekti darbo. Tačiau tiek „Omnitel“ ir „Teo“, tiek „LESTO“ ir „Lietuvos dujų“ susijungimų atvejais, pasak pašnekovų, pirmiausia mažėjo vadovų skaičius.

„Telia Lietuva“ vadovas K. Šliužas akcentuoja, jog pasikeitimai, susiję su žmogiškųjų išteklių mažėjimu, buvo labiau iššaukti kompetencijų poreikio ar poreikio keisti kompetencijas, o ne iš siekio sumažinti etatų skaičių, taigi ir darbuotojų skaičiaus mažėjimas ryškiausiai atsispindėjo pirmiausia vadybiniame lygmenyje.

Be to, K. Šliužo teigimu, aiškus įmonės ateities planų komunikavimas taip pat labai pasitarnavo patiems darbuotojams išsigryninti, ar jiems tinka pasikeitusios aplinkybės, įmonės vizija ir ar verta joje likti.

Patys apsisprendžia, ar prisitaikys prie pokyčių

„Telia Lietuva“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Čepienė taip pat pripažįsta, jog natūralu, kad dalis žmonių, vykstant pokyčiams įmonėje, nusprendžia keisti darbovietę.

„Darbuotojai dažnai patys apsisprendžia, ar jiems pavyks prisitaikyti prie pokyčių, o kartais ta baimė būna ir perdėm nepagrįsta, dėl jos dalis žmonių nebesieja savo ateities su įmonės veikla“, – pasakojo B. Čepienė.

Vis dėlto, pasak B. Čepienės, didelio darbuotojų nerimo jungiantis „Omnitel“ ir „Teo“ nebuvo juntama, nes pokyčiai jiems nebuvo naujiena: „Juk tai verslas – visą laiką reikia peržiūrėti esamą situaciją, įvertinti konkurencinę aplinką ir pan. Darbuotojai prie to yra įpratę, todėl pokyčiai vyksta gana sklandžiai“.

Ekonominę naudą darbuotojai pajus ateityje

Pasak K. Šliužo, susijungimas ir atlyginimai tiesioginio ryšio neturi – tai labiau lemia rinkos dėsniai, tačiau pripažįsta, kad efektyviau pradėjusiai dirbti įmonei atsiveria didesnės galimybės investuoti ir į darbuotojus.

Beje, „Telia Lietuva“ pirmojo 2017 m. ketvirčio pajamos, Vz.lt duomenimis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 3,3 proc. iki 85,3 mln. eurų.

„Tai, kad verslas auga, nebūtinai tokia proporcija turi augti ir atlyginimai. Jeigu daugiau uždirbame, atitinkamai reikia ir daugiau investuoti, pavyzdžiui, į naujus produktus ar į darbuotojų kvalifikaciją“, – sako K. Šliužas.

„Jungiantis įmonėms svarbiausia buvo suvienodinti sąlygas. „Reikėjo sužiūrėti ir inventorizuoti visus neatitikimus ir juos suvienodinti, kad žmonės nesijaustų diskriminuojami, o pačioms sąlygoms, atlyginimų dydžiui susijungimas neturėjo įtakos, tai nustato rinka“, – pridūrė „Telia Lietuva“ vadovas.

B. Čepienė taip pat pabrėžia, jog už tikslų vykdymą kiekvienais metais, nepriklausomai nuo struktūros ar kitų pokyčių, darbuotojai sulaukia atitinkamų finansinių įvertinimų, kuomet atsižvelgiama į rezultatus, Lietuvos darbo rinką, konkurencinę rinką ir pan.

„Darbuotojai žino, dėl kokių priežasčių jiems didėja ar nedidėja atlyginimas, vadovai tai iškomunikuoja, o pagrindinė ekonominė nauda darbuotojams iš įmonių susijungimo, manau, matysis dar ateityje“ – kalbėjo B. Čepienė.

Atsiveria naujos karjeros galimybės

„Kompetencijų ir patirties augimas, naujos galimybės, proga parodyti lyderystę, karjeros perspektyvos“, – tokius įmonių veiklos optimizavimo proceso metu atsirandančius teigiamus aspektus išskiria „Lietuvos energijos“ vadovas D. Misiūnas.

Panašiai ateities galimybes, atsiveriančias darbuotojams po susijungimo, apibūdina ir K. Šliužas: „Susijungimas daugiau įtakos turėjo ateities augimo galimybėms, kadangi kompanijos, verslo galimybės prasiplėtė, užduotys padidėjo, todėl norintiems ir galintiems augti žmonėms padaugėjo karjeros galimybių“.

Be to, kaip pastebi B. Čepienė, jeigu iš darbuotojo reikalaujama kompetencijų, kurių anksčiau nereikėjo, jam sudaromos galimybės to išmokti – nuolat vyksta įvairūs mokymai, darbuotojai siunčiami į kursus ir pan.

Vis dėl to, kaip pastebi D. Misiūnas, didžiausi iššūkiai tenkantys darbuotojams vykdant įmonių veiklos optimizavimo procesus yra „atvirumas pokyčiams ir naujovėms, pozityvus požiūris ir įsitraukimas bei neapibrėžtumo laikotarpis, kai supranti, kad esama situacija keičiasi ir neramu, kaip bus ateityje“.