„Tampame vis labiau pasaulietiški ir nemaža dalis Indijos gyventojų emigruoja, todėl kastų problema turėtų būti sprendžiama ne tik šalies ribose“, – teigia Jawaharlal universiteto (Indija) profesorius Yagati Chinna Rao, viešėjęs Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF).
Pasak jo, net ir šiais laikais, nepaisant daugybės pastangų, socialinių, politinių, religinių reformų, Indijos atstumtųjų pozicija nuo senų laikų nedaug pasikeitė. Jie vis dar sudaro didelę dalį tarp iš neraštingų, bedarbių, žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių.
Profesorius domisi ir specializuojasi keliose srityse – diskriminacija ir politika, neliečiamųjų Indijos dalitų istorija ir politika, švietimo istorija, afirmacija ir žmonių teisės. Y.C. Rao jau teko pabuvoti vizituojančiu dėstytoju Italijos, Prancūzijos, Pietų Afrikos, Vokietijos ir Lietuvos universitetuose.
Profesorius atvykęs į KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetą dėstė net keturias paskaitas pilietinės visuomenės, žmogaus vystymosi, tapatybės, bei socialinės atskirties tematikomis.
Civilinė bendruomenė Indijoje
Pilietinės visuomenės prasmė geriausiai suprantama kaip nevyriausybinių organizacijų ir institucijų visuma, išreiškianti piliečių interesus ir turi individualų tapatumą nuo vyriausybės. Kartais terminas „pilietinė visuomenė“ yra naudojamas bendresne prasme diskutuojant apie demokratinės visuomenės elementus, kaip antai, žodžio laisvė ar nepriklausomos teismų sistemos.
Diskusijose tarp mąstytojų Rytų ir Centrinėje Europoje, pilietinė visuomenė yra ypač vertinama kaip pilietinių vertybių samprata. Mąstytojas Hegelis mano, kad pilietinė visuomenė yra savanoriškai sukurtas kūnas, kuris yra tarp valstybės ir šeimos.
Profesorius Y. C. Rao teigia, kad Indijoje pilietinės visuomenės genezė susijusi su atsirandančiomis socialininėmis sistemomis, kurių dalyviai taip pat susideda iš atskirtųjų kurie nėra priimtų kastų dalimi „Chaturvarna“.
Kastos Indijoje yra didelė problema, tačiau vyriausybė nenoriai diskutuoja apie tai globaliai manydami, kad tai yra tik šalies problema. Vis dėlto profesorius teigia, kad indai tampa vis labiau pasaulietiški ir nemaža dalis Indijos gyventojų emigruoja, todėl kastų problema turėtų būti sprendžiama ne tik šalies ribose.
Teoriškai pilietinė visuomenė leidžia atstumtiesiems, nepriklausantiems jokiai kastai integruotis į visuomenę, sukuriant erdvę deryboms ir emancipacijai, tačiau praktiškai socialiai atskirtieji lygių teisių su kitais visuomenės nariais neturi.
Pilietinio sąmoningumo ugdymas
Žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI) yra statistinis įrankis, naudojamas išmatuoti bendrus šalies pasiekimus socialiniais ir ekonominiais aspektais, kurie remiami piliečių sveikata, jų išsilavinimo lygiu ir gyvenimo standartais. ŽSRI yra vienas iš geriausių įrankių sekti šalies vystymosi lygį, nes jis jungia visus pagrindinius socialinius ir ekonominius rodiklius, kurie yra atsakingi už ekonominę plėtrą.
Deja bet ir šiais laikais, nepaisant daugybės pastangų, socialinių, politinių, religinių reformų, tokių indeksų kaip ŽSRI atsiradimo, Indijos atstumtųjų pozicija nuo senų laikų nedaug pasikeitė. Jie vis dar sudaro didelę dalį tarp iš neraštingų, bedarbių, žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių.
Profesorius Y. C. Rao atkreipia dėmesį į pilietinio sąmoningumo ugdymo svarbą. Kadangi dauguma mokyklų Indijoje yra privačiose rankose, socialiai atskirtieji žmonės neturi galimybės gauti tinkamo išsilavinimo. Profesorius pastebi, kad šiomis dienomis žmonėms trūksta žinių tiek apie situaciją Indijoje, tiek svetur, tam kad žmonės galėtų apie tai diskutuoti ir dalyvauti pokyčiuose.
Problema galima ir kitose šalyse
Socialinė atskirtis yra apibrėžiama kaip procesas, kuris neigia tam tikrų socialinių grupių lygiateisį dalyvavimą visuomenėje. Todėl tam tikri asmenys negeba prisidėti prie pagrindinio politinio, ekonominio ir socialinio funkcionavimo visuomenėje.
Socialinė atskirtis turi daug aspektų ir egzistuoja įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Ji gali atsirasti dėl įvairių aspektų – rasės ar kastos, religijos, amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Vis dėl to rasė ir kastų dominavimas yra pagrindiniai elementai socialinės atskirties diskurse.
Nuo XX amžiaus pabaigos socialinė atskirtis tapo svarbi diskusijų tema tarp analitikų ir politikos formuotojų. Jie siekia suprasti ir formuluoti tinkamus metodus siekiant sumažinti neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius ir sumažinti socialinę atskirti visuomenėje. R. C. Rao pažymi skubaus institucinių struktūrų kilimo kovai su socialine atskirtimi Indijoje ir pasaulyje svarbą.