Pritaikoma įvairiose šalyse ir klimato zonose
Pasak E. Kasperavičiaus, nors sistemos principai aiškūs, praktikoje atsiranda netikėtų kliūčių. Pavyzdžiui, įrenginys tvirtinamas ant elektros perdavimo linijos, tačiau aprūpinti jį reikalinga energija sudėtinga – įprasti komerciniai transformatoriai pritaikyti daug didesnei galiai, nei reikia šiai sistemai.
„Įdomu tai, kad aukštos įtampos, šimtų kilovoltų, linijoms tokia galimybė numatoma dar montuojant pačius elektros kabelius, tačiau žemos įtampos linijoms, kurios taip pat gali driektis dešimtis kilometrų, praktiško sprendimo kol kas nėra. Šiuo metu linijos būsena matuojama pastotėse, tačiau iki jų atėję signalai dažnai būna pakitę ir ne visada tiksliai atspindi realią situaciją linijos viduryje“, – aiškina jis.
Jaunasis KTU TiFEC tyrėjas pastebi, kad „TiFEC SmartGrid Sensor“ taikymo galimybės yra itin plačios, kadangi skirstomojo tinklo ilgis Lietuvoje viršija 120 tūkst. kilometrų.
Dar daugiau – ši inovacija gali būti taikoma įvairiose šalyse ir klimato zonose, nes sprendžia globalią problemą. Tuo tarpu kitose infrastruktūros srityse, pavyzdžiui, vandentiekio ar dujotiekio tinkluose, procesai vyksta lėčiau, todėl tokie sensoriai šiuo metu būtų pernelyg brangūs.
KTU profesorius dalijasi, kad po sistemos testavimo kartu su energetikais KTU tarpdisciplininiame prototipavimo laboratorijų centre „M-Lab“ planuojama kurti specializuotą lustą.
„Projekto idėja glaudžiai siejasi su viena iš TiFEC mokslo krypčių – Elektronikos ir elektros inžinerija. Ši technologija svarbi ne tik praktinei veiklai, bet ir mokslui – surinkti duomenys apie elektros linijose vykstančius procesus galėtų būti analizuojami ir panaudojami tolesniems tyrimams bei plėtrai“, – sako jis.
Sistema pelnė apdovanojimą
„TiFEC SmartGrid Sensor“ sistema šiemet pelnė „Mars Lietuva“ apdovanojimą už indėlį į išmaniųjų infrastruktūrų plėtrą.
„Labai džiaugiamės gavę šį apdovanojimą – jis patvirtino, kad mūsų kuriama technologija yra svarbi ne tik mokslininkams, bet ir plačiajai bendruomenei. Bendraudami su „Mars Lietuva“ atstovais išgirdome, kad sprendžiama problema, kilusi iš energetikos specialistų praktinės patirties, ir jau sukurtas sistemos maketas, demonstruojantis realią elektros linijos stebėseną, buvo svarbiausi argumentai skiriant apdovanojimą“, – dalijasi E. Kasperavičius.
KTU studentas pasakoja, kad mokslinę veiklą pradėjo dar bakalauro studijų metais, prisijungęs prie Elektronikos katedros Interaktyvių elektronikos sistemų mokslo grupės. Čia jis dirbo prie įvairių projektų – nuo grunto tyrimų iki automobilių ralio. Įkūrus TiFEC, studentą pakvietė prisidėti prie elektros linijų stebėsenos sistemos kūrimo, ir jis nusprendė įsitraukti į centro veiklą. Pasirinkimą lėmė nagrinėjamų iššūkių sudėtingumas bei jų aktualumas šiuolaikiniame pasaulyje.
„Šiame projekte prisidėjau prie sistemos projektavimo ir galimybių analizės, atlikau programavimo darbus bei pirminius testus. Dirbdamas prie šios sistemos ne tik pagilinau elektronikos inžinerijos kompetencijas – mikrovaldiklių programavimą, darbą su radijo ryšio įranga ir kt., – bet ir praplėčiau akiratį, įgydamas naujų žinių, pavyzdžiui, apie elektros perdavimo linijas“, – sako jis.
TiFEC suburia patyrusius elektronikos, energetikos ir kitų sričių tyrėjus bei studentus. Pasak E. Kasperavičiaus, pastarųjų įsitraukimas praturtina mokslo grupes naujomis idėjomis ir padeda formuoti ambicingas komandas, pasiryžusias spręsti globalius iššūkius.
Tuo pat metu jauniesiems tyrėjams sudaromos galimybės bendradarbiauti su patyrusiais vadovais, kurie padeda ne tik įveikti iššūkius, bet ir siekti reikšmingų rezultatų mokslo pasaulyje.
Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
