Vykstant visuotinei technikos pažangai, tame tarpe ir tekstilės srityje, atsiranda būtinybė ieškoti inovatyvių, ypatinga faktūra ir reljefu pasižyminčių audinių dizaino kūrybai ir jų išaudimo moderniomis audimo staklėmis galimybei. Tokių audinių projektavimo problemos yra ypač aktualios šiuolaikinių audinių projektuotojams – tiek tekstilės įmonių darbuotojams, tiek dizaineriams.
Siekiant inovatyvių audinių dizainų pritaikymo kasdieniniam vartojimui, Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Medžiagų inžinerijos katedros docentės Eglės Kumpikaitės ir doktorantės Liucinos Kot sukurti naujos struktūros lininių audinių dizainai pritaikyti pramoninei audinių gamybai, pateikiant gaires jų išpildymui moderniomis audimo technologijomis ir įrenginiais. Šių audinių gamybą finansuoja Kauno technologijos universitetas kaip tarpsritinį/tarpkryptinį projektą „Inovacinių tekstilės technologijų taikymas šiuolaikiniame dizaine (INOTEK)“ (projekto Nr. MTEPI-P-15007). Projekto metu sukurti ir išeksponuoti audiniai yra aktualūs tiek taikomojo meno pasaulyje kaip inovatyvūs tekstilės dizaino objektai, tiek pramoninės tekstilės srityje, praplečiant tekstilės įmonių asortimento galimybes. Pastarojo meto tekstilės tendencijose vyrauja natūralių pluoštų ir spalvų kryptys, nes jie yra ekologiški ir draugiški gamtai bei žmogaus organizmui, kas šiuolaikinėje pramonėje yra itin vertinama.
Linas – neatsiejama Lietuvos dalis. Jis taip dažnai ėmė „dalyvauti“ mūsų kasdienybėje, kad nekreipti į tai dėmesio tapo neįmanoma, jau nekalbant apie meilę šiam augalui, kuris po ilgo proceso, vadinamo „lino keliu“, „lino muka“, staklėse persikūnija į drabužį, kurį dėvėdamas jautresnis žmogus įvertina vėsų augalo prisilietimą. Linas – bene vienintelis mūsų augalas, nusipelnantis tokios pagarbos, kad būtų apdainuojamas daugelyje senųjų mūsų tautos dainų, o tokia pagarba linui teikiama todėl, kad jis mus rengia, puošia mūsų namus. Raštas ir audimas mįslėse užmenami labai panašiais tekstais: cituota mįslė „Dimną sėklą sėjau, Keturi diegai dygsta – Ne bet kas pažįsta“ (Audimo raštas) LTt 5 7110. Patarlėse akivaizdžiai deklaruojamas vertybinis požiūris į drabužius, apsirengimą, nenuogumą. Gausiose mįslėse apie linų darbus išaukštinami dar nepradėti doroti linai ir audimas. Linai įkūnija virsmo nuo gamtos iki kultūros idėją.
Taigi, numatomų naujos struktūros audinių gamybai ir bus naudojami natūralių pluoštų verpalai. Naujos technologijos audinių pagrindu sukurtos abstrakčios kompozicijos, apjungiančios šiuolaikines menines technologijas su naujų audinių abstrakčiomis faktūromis. Projekto tyrimų rezultatai bus skleidžiami, surengiant dvi inovatyvios struktūros audinių ir meninių kompozicijų parodas Lietuvos menininkams ir visuomenei: „Linomagija-1“ Vilniuje B. Grincevičiūtės memorialiniame bute-muziejuje „Beatričės namai“ (A. Vienuolio g. 12-1, Vilnius) 2015-10-20 – 2015-11-04 ir „Linomagija-2“ Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje (Laisvės al. 57, Kaunas) 2015-12-01 – 2015-12-15.
Projekto metu sukurti ir išeksponuoti audiniai bus aktualūs ir taikomojo meno pasaulyje, kaip inovatyvūs tekstilės dizaino objektai, taip pat ir pramoninės tekstilės srityje, praplečiant tekstilės įmonių asortimento galimybes inovatyvios struktūros audiniais, skirtais unikalaus dizaino daiktų, drabužių, namų tekstilės kūrimui.