Pasak KTU rektoriaus Eugenijaus Valatkos, šio mokslo komplekso užbaigimas ir netrukus laukiantis atidarymas – tikrai neeilinis įvykis ne tik Kaune, bet ir visose Baltijos šalyse.
„M-Lab“ – dar viena mūsų universiteto mokslo dovana Kaunui ir Lietuvai. Tai dar vienas modernėjančio Studentų miestelio akcentas. Tikiu, kad šis išskirtinis mokslo laboratorijų kompleksas, kuris bus atviras ir visiems studentams, ir čia gimusios idėjos bei mokslo sprendimai pakeis ir palengvins mūsų kasdienybę. Šis kompleksas – trūkstama šalies inovacijų sistemos grandis, kurios praktiškai Lietuvoje niekur nėra, sujungianti mokslą su verslu“, – pasakoja KTU rektorius.
Gerins žmonių gyvenimo kokybę
Kaip teigė „M-Lab“ projektą su komanda rengusi KTU Veiklos valdymo departamento direktorė Lolita Jurkšienė, „M-Lab“ apjungia skirtingas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų kryptis bei kompetencijas. Centro įveiklinimas paskatins mokslo ir verslo bendradarbiavimą kuriant gaminių prototipus ir juos išbandant.
„Aukščiausio lygio biomedicinos inžinerijos, informatikos inžinerijos ir dirbtinio intelekto, elektronikos, aplinkos inžinerijos, biochemijos, biomechanikos, inovacijų ir antreprenerystės, pramoninio dizaino ir kitų mokslo krypčių kompetencijos bus orientuotos į žmogaus gyvenimo kokybės gerinimo sprendimus bei mokslinių tyrimų stiprinimą per dirbtinį intelektą“, – teigia L. Jurkšienė.
Jos teigimu, pagrindiniai KTU „M-Lab“ centro tyrimų akcentai yra nukreipti į žmogų – jo sveikatą, gerovę ir visą jį supančią aplinką.
„Pavyzdžiui, viena iš centre įkurtų laboratorijų – simuliacinė laboratorija, kurioje dirbtinai sukurtoje aplinkoje (žmogaus namai, parduotuvė, ligoninės palata ir pan.) bus siekiama maksimaliai nepastebimai stebėti žmogaus elgseną ir fiziologines reakcijas į įvairius specifinius stimulus. Tai mokslininkams leis kurti, modeliuoti ir teikti individualizuotus mobilius sprendimus, siekiant reikšmingai pagerinti nuotolinės medicinos sprendinius “, – pasakoja KTU atstovė.
Jos teigimu, bendradarbiaudami tarpusavyje skirtingų „M-Lab“ centro laboratorijų mokslininkai galės artimai realioms sąlygoms testuoti ir validuoti sprendinius, padėsiančius kurti pridėtinės vertės inovacijas skaitmeninių sveikatos technologijų ir nuotolinės medicinos srityse. Visų šių tyrimų tikslas – spręsti daugelio pasaulio šalių vis didesnėmis tampančias senėjančios visuomenės ir senyvo amžiaus žmonių nekokybiško gyvenimo problemas.
Kaip dar vieną pavyzdį L. Jurkšienė pateikia laboratoriją, kur bus vykdoma sparti skaitmeninė gamyba, skirta greitam mažų tiražų mikro ir nano elektronikos produktų prototipavimui.
„Ši laboratorija iš tiesų išsiskirs unikalia moksline įranga, kurios pagalba mokslininkai susitelks nestandartinių, sumanių, biologiškai suderinamų prototipų gamybai. Planuojama, kad prototipo gamyba, priklausomai nuo prototipo sudėtingumo, neturėtų užimti daugiau nei 3 mėnesius. Technologijai nepasiteisinus, bus galima nutraukti jos tolesnį vystymą sugaišus sąlyginai nedaug laiko ir panaudojus nedaug kitų išteklių. Visa tai padės reikšmingai sutrumpinti technologijų perdavimo į rinką kelią ir trukmę“, – atskleidžia vadovė.
Pastatas užbaigtas, atkurta parko dalis
Pasak pastato rekonstrukcijos projektą kuravusio KTU Infrastruktūros vystymo skyriaus vadovo Gražvydo Visocko, KTU „M-Lab“ rekonstrukcijos darbai yra pilnai baigti.
„Pastatas priduotas statybos užbaigimo komisijai, gautas statybos užbaigimo aktas. Šiuo metu vyksta pastato įvedimo į eksploataciją darbai, keliasi mokslininkai, integruojama ir derinama mokslinė įranga“, – pasakojo vadovas.
Jo teigimu, bendras pastato rekonstrukcijos darbų projekto biudžetas buvo kiek didesnis nei 6 mln eurų.
„Vertinant pastato rekonstrukcijos darbų terminą, kuomet darbų procesai pateko ir į pandemijos, ir į karo Ukrainoje laikotarpius, tikrai pavyko suvaldyti visas rizikas ir sėkmingai pabaigti darbus“, – pasakoja G. Visockas.
Jo teigimu, KTU „M-Lab“ įrengta 12 skirtingų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų bei jaunųjų tyrėjų kūrybinė erdvė. Pastate taip pat įrengtos bendradarbiavimo ir poilsio erdvės su integruotomis mini virtuvėlėmis bei susitikimų kambariai.
G. Visocko teigimu, projektas įgyvendintas taip, kokią jo viziją numatė ir suprojektavo „G. Janulytės-Bernotienės studija“ architektų komanda.
„Pastatas pasižymi įvairiais suderintais šiuolaikiškais sprendiniais tiek iš energetinės pusės, įrengiant pastatę geoterminių gręžinių šilumos siurblius bei saulės elektrine, įrengta ant pastato stogo, tiek tokiais architektūriniais sprendiniais, kaip apželdintas stogas, dvi pastato konsolės, vidaus ir lauko amfiteatrai“, – apie pastatą pasakojo jo statybas kuravęs KTU ekspertas.
Jau minėti vidaus ir lauko amfiteatrai organiškai sujungia pastato vidų su išore bei atveria panoraminį vaizdą į sutvarkytą Gričiupio parko dalį su čia tekančiu upeliu. Įvairiais augalais, natūralia žole apželdintas stogas bei čia įrengti mediniai takeliai vaikštant tarsi atkartoja medinius Lietuvos pajūrio kopų takelius, vedančius link jūros.
Pastatas pilnai automatizuotas – čia įrengta pastato valdymo sistema, kuri leidžia valdyti visas pastato inžinerines sistemas atsižvelgiant į pastato darbinius ciklus. Visi šie kompleksiniai sprendiniai įgalina pastatą minimaliai naudoti energetinius išteklius, o tai lemia mažus eksploatacinius kaštus.
„Visa tai leidžia įgyvendinti KTU užsibrėžtus darnaus ir tvaraus vystymosi tikslus, o visai neužilgo planuojame surengti ir viešą, oficialų pastato atidarymą“ – pasakoja G. Visockas.
