Pereiti prie turinio

Įžvalgos apie pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dabartį ir ateitį

Svarbiausios | 2015-12-18

Baigiantis metams paklausėme ekspertų ir įmonių vadovų apie tai kas jų manymu pakito pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje šiais metais ir kokius pokyčius jie įžvelgia 2016-iais.

Aloyzas Gaudutis, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ valdybos vicepirmininkas

Metai nebuvo lengvi, bet galime nuoširdžiai pasidžiaugti, kad pavyko įgyvendinti numatytus investicijų į infrastruktūrą planus ir individualių namų valdų aprūpinimas rūšiavimo priemonėmis jau siekia apie 70 proc. Optimistiškai nuteikia ir nuosekliai didėjantis gyventojų išrūšiuojamų atliekų kiekis bei augantis visuomenės dėmesys atliekų tvarkymo problemoms.

Labai tikiuosi, kad kitais metais pavyks įgyvendinti trijų konkursų modelį, kurio dėka gamintojai ir importuotojai per juos atstovaujančias organizacijas galės kontroliuoti visus pakuočių atliekų tvarkymo etapus – ne tik surinkimą (kaip yra šiuo metu), bet ir rūšiavimą bei perdirbimą. Tai padėtų išvengti kryžminio subsidijavimo. Tik atskyrus atliekų tvarkymo etapus (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo), išgryninus jų sąnaudas, įvertinus realias skirtingų pakuočių atliekų rūšių tvarkymo sąnaudas, galima nustatyti pagrįstus paslaugų įkainius gamintojams ir importuotojams. Esu tikras, kad iki kitų metų pabaigos turėsime maksimaliai išplėtotą rūšiavimo priemonių tinklą, ženkliai pagerėjusį rūšiavimą ir sugebėsime įvykdyti didėjančias pakuočių tvarkymo užduotis.

2016 metais visiems partneriams ir kolegoms linkiu konstruktyvaus ir nuoseklaus bendradarbiavimo, kad bendros pastangos prisidėtų prie tolimesnio pakuočių atliekų tvarkymo sistemos vystymo.

Lina Šleinotaitė-Budrienė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujančioji partnerė

Šiuo metu gamintojų ir importuotojų organizacijos siekia perimti atsakomybę už pakuočių sutvarkymą ir perdirbimą, tačiau labai vėluojama. Sakyčiau per visus 18 metų buvo padaryta labai mažai, kad atsirastų gyventojų kiemuose reikiamas kiekis rūšiuoti atliekas tinkamų konteinerių, o gamintojai ir importuotojai žaidė savotišką žaidimą kaip išvengti tos atsakomybės. Šiuo metu atliekų rūšiavimas ir tvarkymas yra tikrai nepatenkinamos būklės, nes komunalininkai atliekas surenka, kažkaip bando tvarkyti jas ir tas procesas nėra skaidrus. Sistemą būtina keisti, tai po truputį vyksta. Tikiuosi, kad Seimas suteiks organizacijoms galimybę imtis tos atsakomybės ir realiai vykdyti šį darbą.

Juk numatyta, kad Lietuva turės gerokai padidinti pakuočių surinkimo ir perdirbimo rodiklius. Kai kuriose savivaldybėse šios išaugs net 3 kartus. Tam reikia pasirengti ir pastatyti reikiamą kiekį konteinerių. Tai turi padaryti minėtos organizacijos.

Matau, kad dar reikia daug informacijos apie tai, kad žmonės permoka už pakuotę, kuri turėtų būti pigesnė. Reikia, kad jie suvoktų, jog kuo daugiau pakuotės atitinka naujausius reikalavimus ir perdirbama bei sutvarkoma, tuo mažiau jie moka už pačią pakuotę.

Doc. Dr. Visvaldas Varžinskas, KTU Pakavimo inovacijų centro vadovas

Lietuvoje 2015 metus pakuočių kūrimo ir pakuočių atliekų tvarkymo srityje drąsiai galėčiau pavadinti mokslo ir pramonės bendradarbiavimo proveržio metais. Pasirašyta VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ir Kauno technologijos universiteto strateginio bendradarbiavimo sutartis, virš 800 Lietuvos gamintojų ir importuotojų sėmėsi žinių seminaruose ir mokymuose apie pakuočių atliekų prevenciją ir naujus reikalavimus, KTU Pakavimo ir inovacijų centras su pramonės įmonėmis pasirašė ir sėkmingai įgyvendino dešimtis mokslinių tyrimų ir bendradarbiavimo sutarčių. Šie rezultatai rodo, kad Lietuvos pramonė su mokslininkų pagalba žengia į naują inovatyvių ir konkurencingų pakuočių erą.

Ateinantys metai žada ne mažesnius pokyčius. Gamintojų ir importuotojų laukia nauji darbai – įsigaliosianti tvarka, pagal kurią visi gamintojai ir importuotojai privalės pagrįsti rinkai teikiamų pakuočių atitiktį Pakuočių ir pakuočių tvarkymo įstatyme išdėstytiems pakuočių reikalavimams, Lietuvoje startuosianti užstato už vienkartines pakuotes sistema. Norisi tikėti, kad nuosekliai įgyvendindami naujus pakuočių atliekų prevencijos ir tvarkymo principus, pagaliau sugebėsime „išvaduoti“ pakuotes iš komunalinių atliekų srauto ir pamatyti ženklius pokyčius pakuočių atliekų perdirbimo rodikliuose.

Dalius Krinickas, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius

Šiemet galiu išskirti kelis esminius žingsnius, kuriuos atlikome. Esame sukūrę platformą, kurioje dalyvauja gamintojai ir importuotojai, pakuotės tvarkytojai. Mums pavyko rasti bendrą kalbą ir įtraukti į sprendimų priėmimą verslą, kuris imasi atsakomybės už įvežamos ar gaminamos pakuotės tinkamą rūšiavimą, sutvarkymą ir perdirbimą. Sutarėme dėl naujų pakuotės tvarkymo užduočių su verslui atstovaujančiomis, šį darbą atliekančiomis organizacijomis. Vyriausybė šiuo metu jau svarsto mūsų susitarimo pagrindu teiktus pasiūlymus. Apie 20 proc. didinsime plastiko ir medienos atliekų sutvarkymą, tiesa, padarėme išlygą stiklo pakuotei – užduotis yra sumažinta 5 proc.

Manau, kad per ateinančius keletą metų pavyks suformuoti darniai veikiančią pakuočių surinkimo, tvarkymo ir perdirbimo sistemą. Kalbame ir apie žiedinės ekonomikos modelį, kuriame galioja visiškai nauji standartai pakuotei kaip gaminiui. Mūsų tikslas yra padidinti pakuočių atliekų perdirbimo rodiklį nuo 55 iki 85 proc.

Kitąmet įsigalios specialus perdirbamų pakuočių ženklinimas, patvirtinti ženklų standartai ir jų pritaikymas kiekvienai pakuotei. Auga reikalavimai dėl pakuočių atitikties ES standartams, kurie ypač aktualūs importuojamai pakuotei. Importuotojai ir gamintojai turės pateikti įrodymus, kad jų pakuotė atitinka Europos standartus. Dabar dar deriname pagrindinių dokumentų, kuriuos turės pateikti verslininkai, sąrašą. Tai palies daugiau kaip 8000 šalies įmonių.

Vilija Grabauskienė, Ukmergės rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja

Šie metai ypatingi tuo, kad pavyko gerokai pakeisti atliekų rūšiavimo įpročius mūsų regione įdiegus specialius maišus pakuočių atliekoms. Šioje srityje aktyviai bendradarbiaujame su pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijomis, kurios suteikė tokią galimybę. Parengėme ir specialius lankstinukus, su organizacijomis atlikome daug visuomenės informavimo darbų. Pradžioje gyventojai reagavo gana atsargiai į naujoves, ypatingai kaimo vietovėse, tačiau ilgainiui padėjo tinkama informacijos sklaida.

Žvelgiant į perspektyvą labai svarbiu įvykiu laikyčiau Aplinkos ministerijoje šiuo metu keičiamą ir 2016-iais greičiausiai pradėsiančią veikti naują metodiką, pagal, kurią turėtų keistis pristatomų pakuočių atliekų apmokestinimas. Tikiu, jog pakuotes pavyks efektyviau atskirti iš bendro komunalinių atliekų srauto, o galiausiai tokios sistemos naudą pajaus visi vartotojai ir gyventojai, kuriems tikimės sumažės rinkliavos. Kitas ne mažiau svarbus tikslas – kitąmet aprūpinti Ukmergės rajoną kuo daugiau atliekų rūšiavimui skirtų konteinerių. Teiksime paraiškas paramai gauti, kuri padės įsigyti didesnę dalį konteinerių.

Valdas Knystautas, bendrovės „Telšių keliai“ vadovas

Esame pasirašę su pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijomis infrastruktūros plėtros ir finansavimo planą, kurio dėka pateikiame gyventojams daugiau kaip 4500 rūšiavimui tinkamų konteinerių komplektų. O kitą dalį – dar apie 3000 komplektų planuojame pastatyti gavę paramą.

Jau antrą mėnesį pradėjome šių konteinerių aptarnavimą, tad daug darbo tenka informuojant ir edukuojant mūsų krašto žmones kaip teisingai atskirti perdirbimui tinkamas pakuočių atliekas. Išdalijome atmintines, kuriose aiškiname, kad labai užteršta ar sutepta pakuotė yra sunkiai perdirbama, kad verta kruopščiai atrinkti išmetamas atliekas.

Žvelgiant į 2016-ius matau vieną iššūkį, susijusį su mokesčiais, kuriuos mes esame priversti mokėti įvažiuojant į sąvartynus. Mes tvarkingai rūšiuojame pakuočių ir kitas atliekas, tačiau vėliau sąvartynams dar turime sumokėti taip vadinamąjį vartų mokestį. Manome, kad tai neteisinga ir keistina tvarka.

Vaidas Kukarėnas, UAB „Rimi Lietuva“ kokybės vadovas

Pakuočių kiekis augant prekybos apimtims nemažėja, o tik didėja, tad susiduriame su labai aktualiais iššūkiais tinkamai sutvarkyti jų atliekas. Mūsų tinklas sparčiai plečiasi, tad ir mūsų tikslai yra gana aiškiai nukreipti į pakuočių rūšiavimo, tinkamo tvarkymo ir perdirbimo sistemos tobulinimą.

Visus šiuos metus vyko įvairūs mokomieji seminarai, konferencijos, kuriuos rengė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir gavome tikrai vertingų žinių iš šios srities profesionalų apie tai, kaip turėtų keistis dabartinis modelis ir kaip turėtume ateityje įgyvendinti vis didėjančius uždavinius perdirbamos pakuotės atliekų rūšiavimui ir tvarkymui. Savo ruožtu diegiame pakuočių rūšiavimo praktiką ir mūsų prekybos centruose bei biuruose, valgyklose. Šios iniciatyvos keičia kasdienius įpročius ir suteikia daugiau žinių kiekvienam darbuotojui apie šios sistemos svarbą. Manau, kad kiekvienas šį darbą turi pradėti savo kieme, biure, namuose, tuomet bus lengviau įsisąmoninti, kam ir kodėl taip darome.

Žvelgdamas į 2016-uosius matau vis daugiau galimybių kartu su mus atstovaujančia „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir kitomis organizacijomis imtis atsakomybės bei tinkamai vykdyti pakuočių atliekų tvarkymo darbus, inicijuoti efektyvesnius procesus visoje prekybos grandinėje ir pilnai ją valdyti. Kalbu ne tik apie įstatymo pataisose apibrėžtą didesnę atsakomybę mums, bet ir vidines iniciatyvas. Tikrai planuojame populiarinti visuose „Rimi“ prekybos centruose gerąją pakuočių tvarkymo praktiką, įvairiomis akcijomis ir informacinėmis kampanijomis skatinsime atsakingai šioje srityje elgtis ir mūsų pirkėjus. Neatmetame galimybės ateityje prie mūsų parduotuvių ar būsimų taromatų pastatyti rūšiavimo konteinerius. Pradėkime nuo savo kiemo ir tikrai įgyvendinsime tuos tikslus, kuriuos mums kelia valstybė ir Europos Sąjunga.

Algirdas Reipas, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius

Sakyčiau dabar yra tam tikro proveržio laikotarpis, kai pačios pakuočių importuotojų ir gamintojų organizacijos ėmėsi įgyvendinti vieningą sistemą, prisiimti už jos veikimą atsakomybę. Daugėja pagal mūsų planus rūšiuoti tinkamų konteinerių ir jau dabar mūsų regione išrūšiuojama apie trečdalis visų atliekų. Iki tol buvo sunku kalbėti apie tinkamą rūšiavimą, nes nebuvo pačių konteinerių. Kalbos buvo gražios ir jeigu nebūtų kur išmesti plastiko, stiklo ar popieriaus, nebūtų pačių konteinerių, tai būtų ir likę kalbomis. Sparčiau vykstantys organizaciniai darbai Aplinkos ministerijoje, geras visų sistemos dalyvių dialogas nuteikia pozityviai.

Žvelgiant į kitus metus, labai laukiama naujovė yra sutartys su pakuočių tvarkymo organizacijomis ir taip vadinamoji trijų konkursų sistema, kuri turėtų įvesti daugiau tvarkos pakuočių atliekų tvarkyme. Viliuosi, kad atsiras modernūs atliekų rūšiavimo centrai, jų gal bus 3-4 visoje Lietuvoje ir jie bus pajėgūs apdoroti didelius srautus. Būtinos ilgalaikės sutartys su šiais centrais tam, kad procesas netaptų chaotišku.

Šaltinis: vz.lt