Jevgenijus Toldinas: kompiuteriniai virusai gali padaryti neatitaisomą žalą

J. Toldinas priklauso KTU IF Kompiuterių katedrai, kuri specializuojasi kompiuterių technikoje, domisi jos vidumi ir veikimo procesais. Katedra siūlo I pakopos Informatikos inžinerijos ir II pakopos Informacijos ir informacinių technologijų saugos studijų programas tiems, kas norėtų taip pat išsamiau susipažinti su šia sritimi.

– Kas apskritai yra kompiuterinis virusas?

– Išvertus iš lotynų kalbos, virus reiškia nuodas. Biologiniai virusai yra užkrečiamų ligų sukėlėjai, galintys užkrėsti bet kokį iš ląstelių sudarytą organizmą.

Kompiuterinis virusas – tai programa, kuri įsiterpia į vieną ar kelis failus ir paskui atlieka tam tikrus kenkėjiškus veiksmus. Pirmasis etapas, kurio metu virusas įsiterpia į failą, yra vadinamas įsiterpimo etapu. Antrasis etapas, kurio metu jis atlieka kenkėjiškus veiksmus, vadinamas vykdymo etapu.

– Ar gali virusas sugadinti techniką, ar pavojingas tik programoms/duomenims?

– Sugadinti techniką virusas praktiškai negali, bet jis gali stipriai sutrikdyti (sugadinti) programinės įrangos veiklą – operacinės sistemos, failų sistemos, sugadinti pačius failus, užvaldyti kompiuterių resursus, pavogti vartotojo slaptažodžius ir t.t.

– Planšetės, mob. telefonai – kokie virusai būna, kiek pavojingi?

– Šiuolaikine kompiuterine technika planšetės, mobilieji (išmanieji) telefonai tai mažų gabaritų kompiuteriai kuriose įdiegtos ir funkcionuoja operacinės sistemos tokios kaip Windows, iOS, Android ir kitos. Tai reiškia, kad tokie įrenginiai taip pat kaip ir kompiuteriai gali būti užkrečiami virusais.

– Kaip dažniausiai virusais užsikrečiama?

– Pagrindinis viruso užkrėtimo mechanizmas tai viruso užkrešto failo atvėrimas vartotojo kompiuteryje. Failai į vartotojo kompiuterį patenka įvairiais būdais: vartotojas pats parsiunčia iš interneto virusų užkrėstą failą ir jį atveria arba gauna laišką prie kurio prisegtas virusų užkrėstas failas, kuri vartotojas atveria ir panašiai.

– Kaip apsisaugoti?

– Apsisaugoti nuo kompiuterių virusų galima naudojant specializuotą antivirusinę programinę įrangą. „Windows“ 7 ir 8 operacinės sistemos turi integruota antivirusinę programinę įrangą „Windows Defender“. Vietoj jos galima naudoti ir stipresnę plačiai žinomų gamintojų antivirusinę programinę įrangą. Jei žiūrėtume 2015 metų „Top 10“ tokios įrangos gamintojų, tai pirmąsias vietas užima VIPRE, ESET NOD32, AVG, Bitdefender, Norton, Kaspersky.

– Šiek tiek istorijos – garsiausias/daugiausiai žalos padaręs kompiuterinis virusas?

– Roberto T. Moriso 1998 m. sukurtas virusas buvo pirmas svarbus ir daug visuomenės dėmesio susilaukęs atvejis, kai buvo pasinaudota buferio perpildymu. Dėl Moriso kirmino internetas beveik nustojo veikęs, nuostoliai 10-100 milijonų JAV dolerių. Robertas buvo suimtas ir nubaustas 10 tūkst. dolerių bauda bei 400 valandų naudingo visuomeninio darbo.

2000 metų gegužės 4 dieną, kompiuterinis virusas „I Love You“ pateko į milijonus kompiuterių visame pasaulyje ir padarė milijardinius nuostolius. apsikrėsdavo virusų vartotojas atvėręs prie elektroninio laiško su tema „I love you“ prisegtą virusų užkrėstą failą. Virusas apkrėsto kompiuterio diskuose pakeisdavo grafinius ir muzikinius failus į savo kopiją.

– Kodėl apskritai virusai kuriami?

– Tikslių priežasčių nežinau. Vieni kuria virusinės programas iš smalsumo, kiti savo pasididžiavimui nori parodyti ką jie geba suprogramuoti, kiti iš piktavališkų tikslų.

– Kaip manote, daugės ar mažės virusų ateityje?

– Dabar išmaniųjų daiktų ir daiktų interneto eros pradžia, kuomet visi išmanieji daiktai yra sujungti tinkluose. Prie išmaniųjų įrenginių priskiriami išmanieji telefonai, išmanieji namai, išmanioji buitinė technika, išmaniosios sveikatos būklę stebintys įrenginiai. Todėl apsauga nuo virusų yra aktuali problema. Apsisaugoti nuo virusų ir gebėti kurti saugias sistemas mokomi studijuojantys Kauno technologijos universitete Informatikos inžinerijos, Sveikatos informatikos, Programų sistemų studijų programų bakalaurai ir Informacijos ir informacinių technologijų saugos magistrantai.

Įsivaizduokite, kad jūs ant rankos turite sveikatos būklę stebintį laikrodžio formos išmanųjį įrenginį, kuris atsakingas pranešti jums apie vaistų vartojimo laiką, kuomet jūsų spaudimas padidėja arba pulsas padažnėja arba kai jums pasidarė bloga pranešti SMS žinute greitosios medicinos pagalbos centrui.

Kas bus, jeigu toks įrenginys bus apkrėstas virusu, kuris užblokuos SMS žinučių siuntimą arba aplamai pradės siuntinėti SMS kas sekundę?

LRT Opus laidos įrašą galima rasti >>>

Paprastu radijo imtuvu ČIA.

Taip pat galima naudotis LRT grotuvo programėle mobiliajame įrenginyje. Atsisiųsti iš ČIA.

Doc. dr. J. Toldiną kalbino LRT Opus žurnalistas Bernardas Šaknys