Ką patiekti ir ko vengti ant šventinio Kūčių stalo?

Specialistės teigimu, dėmesį reikia skirti ne tik šventinės vakarienės patiekalams, pramogoms, dovanoms, bet ir Kūčių bei Kalėdų tradicijoms ir papročiams.

„Maistas yra kulinarija, o kulinarija yra svarbi lietuvių kultūros ir buities dalis. Neturėtume prarasti savo tautos turto, kuris yra tradicijos, o viena iš jų – Kūčių stalas su dvylika patiekalų“, – įsitikinusi KTU lektorė Ž. Valatkevičienė, kurios teigimu, puoselėti tradicijas būtina, kad jos ilgainiui nebūtų pamirštos, tačiau ir nekenkti sau laikantis jų.

– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiant šventinį stalą?, – paklausėme Ž. Valatkevičienės.

– Kūčių stalas gali būti viliojantis šventiniais patiekalais, tačiau ruošiantis vakarienei reikia nepamiršti laikytis trijų racionalios mitybos principų. Pirmasis – mityba turi būti subalansuota: maisto suvartoti tiek, kiek organizmui reikia fiziologiniams poreikiams tenkinti.

Antrasis principas – mityba turi būti visavertė. Tai reiškia, kad maitintis reikia įvairiu maistu: tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės. Reikia pažymėti, kad įvairūs maisto produktai turi skirtingą kiekį maisto ir mineralinių medžiagų bei vitaminų.

– Iš kur trūkstamų medžiagų gauna veganai, atsisakę visų gyvūninės kilmės maisto produktų?

– Ankštinės daržovės, tokios kaip lęšiai, žirniai, pupelės yra pagrindinis veganų baltymų ir geležies šaltinis. Valgydami augalinį maistą, baltymų jie gali gauti iš duonos, makaronų ir kruopų. Organizmui reikalingo jodo, kurio paprastai gauname iš žuvies, veganizmą praktikuojantys žmonės gali gauti iš jūros kopūstų. Vegetarai, minėtomis maisto medžiagomis apsirūpina valgydami žuvį, kiaušinius. 

– Iš kokių maisto produktų vitaminus ir mineralines medžiagas gauna žmonės valgantys mėsą ir žuvį? Koks trečiasis subalansuotos mitybos principas?

– Kiekvienam iš mūsų labai svarbus pakankamas vitamino C kiekis organizme, kurio gausu vaisiuose, daržovėse, uogose. Pagrindinis jodo šaltinis – žuvis, kalcio – pieno produktai. Geležies yra mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose. Magnio, fosforo, gausime valgydami duoną, grūdus, kruopas, miltus.

Grįžtant prie subalansuotos mitybos taisyklių, paskutinis, trečiasis principas – reguliari mityba. Tai reiškia, jog maitintis turėtume reguliariai ir tuo pačiu laiku. Kontroliuoti valgymo įpročius gali padėti sudarytas asmeninis maitinimosi režimas: valgymas tris kartus per dieną (pusryčiai, pietūs, vakarienė) arba penkis kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė).

– Kaip teisingai pradėti Kūčių vakarienę?

– Kūčių vakarienė turėtų prasidėti nuo šalto gėrimo, pavyzdžiui, vandens, arba šiltos arbatos. 

Gėrimas turi „mechaninį“ poveikį virškinimo sistemai. Išgėrus stiklinę vandens, ši suaktyvėja, nes skrandyje pradeda skirtis skrandžio sultys kartu su fermentais, kurie padeda virškinti suvartotą maistą.

Prieš valgant atsigėrus rekomenduojamo šalto vandens, skrandžiui bus lengviau virškinti maistą dėl jau išsiskyrusių virškinimo fermentų.

– Koks turėtų būti mitybos nuoseklumas, valgant šventinius patiekalus?

– Prieš valgymą išgėrus vandens, gali sekti aperityvas, kuris yra lengvai įsisavinamas ir skatinantis apetitą, po to pagrindinis patiekalas, pasižymintis didžiausiu maistingumu, ir, galiausiai, – desertas.

Kadangi Kūčių vakarienės asortimentas platus, patiekalų reikia ragauti nedideliais kiekiais ir nuosekliai. Valgyti reiktų pradėti nuo šalto užkandžio: puikiai tiktų šviežių ar virtų daržovių salotos, rauginti burokėliai. Tuomet turėtų sekti patiekalai, pagaminti iš krakmolo turinčių produktų, pavyzdžiui, miltiniai patiekalai, kruopų, makaronų salotos. Galiausiai lėkštėje turėtų atsirasti valgiai, turintys baltymų, t.y. silkė, žuvis.

Kūčių vakarienė tradiciškai turi pasibaigti saldžiu patiekalu: spanguolių, džiovintų vaisių ar šaltalankių kisieliumi, kūčiukais su aguonų pienu.

Suvalgius desertą, nereikėtų grįžti prie silkės ar koldūnų su grybais. Labai svarbu valgomo maisto nemaišyti ir laikytis mitybos nuoseklumo.

– Nuo ko geriau nepradėti valgio?

– Prieš valgį nerekomenduojama gerti saldaus gėrimo, pavyzdžiui, kompoto, limonado ar sulčių, nes juose esantis didelis cukraus kiekis greitai patenka į kraują ir smegenims pasiunčiamas sotumo „signalas“. Tokiu atveju maistą virškinti sunkiau, nes nejaučiamas stiprus alkio pojūtis. Virškinimo sistema, gavusi cukraus, nėra labai aktyvi.

– Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį?

– Į porcijos dydį. Per Kūčias, laikantis tradicijų, reikia paragauti visų dvylikos patiekalų, tad valgant labai svarbi savikontrolė. Reikia valgyti iš lėto, mažais kąsneliais, maistą ilgai kramtyti.

Lietuvoje vis dar išlikusi sena tradicija, kada visą dieną laukiama, kol bus paruoštas šventinis stalas ir „laikomas“ apetitas, kad vakare būtų išragauti visi dvylika patiekalų. Besielgiantys taip daro klaidą, nes nesilaikoma subalansuotos ir reguliarios mitybos principų. Išalkęs žmogus per vakarienę prisivalgys tikrai daugiau.

Išaušus Kūčių rytui turime papusryčiauti, kaip ir bet kurią kitą dieną, įprastai papietauti ir tik tada sėsti prie gausaus Kūčių stalo vakarieniauti.

– Nuo ko priklauso sotumo jausmas?

– Sotumo jausmas priklauso nuo to, kokį maistą suvartojome. Paprastai, pavalgius sotumas atsiranda ne iš karto – reikia palaukti bent 15-20 minučių.

Jeigu pietums ar vakarienei valgėme labai sunkiai ir ilgai virškinamą maistą, sotumo pojūčio gali tekti palaukti ilgiau, nei įprastai. Dėl šios priežasties, Kūčių dieną, atsižvelgiant į tradicijas, reiktų rinktis lengvai virškinamą arba mažiau riebų maistą.

– Kokio maisto vengti ant šventinio stalo?

– Siūlyčiau vengti riebaus maisto, nepadauginti druskos ir cukraus, valgyti mažiau rūkytų ar labai aštrių patiekalų, stengtis patiekti daugiau virto, o ne kepto maisto. 

Ruošiant šventinius patiekalus, reiktų išlaikyti Kūčių ir Kalėdų valgių tradicijas. Ant Kūčių stalo turėtų būti daržovių, kiaušinių, įvairių žuvies, grūdų, kruopų patiekalų, gaminamų be gyvūninės kilmės riebalų.

Kalėdų stalas neįsivaizduojamas be mėsos patiekalų, tokių kaip antis arba žąsis, keptų su obuoliais ar įdarytų grikiais, kalėdinių meduolių ir pyragų.

– Ar Kūčių vakarienės valgiaraštyje tiktų „Nicos“ ar aisbergo salotos, patiekalai su ančiuviais, tunu, krevetėmis ir panašūs?

– Tai yra šiuolaikiniai patiekalai, kurie ant tradicinio Kūčių stalo nėra tinkami. Ruošiant šventinius patiekalus, reikia atsižvelgti į lietuviškų valgių tradicijas, patartina naudoti lietuviškus maisto produktus.

– Be kokių patiekalų neįsivaizduojate Kūčių stalo?

– Neįsivaizduoju šventinio Kūčių stalo be lietuviškų daržovių salotų, silkės ir kitų žuvies patiekalų (sūdytų, marinuotų ar keptų), barščių su kepta silke ir džiovintais baravykais, grybų patiekalų, kūčiukų ir kisieliaus.

– Kada reikėtų pradėti šventinę vakarienę?

– Pagal mitybos specialistų rekomendacijas, žmogui patartina valgyti, kas 3-4 valandas. Taigi, vakarieniauti siūloma pradėti atsižvelgiant į tai, kada buvo valgomi pietūs.

– Per šventes ant stalo neišvengiamai atsiranda kalėdinio vyno ar kitų alkoholinių gėrimų. Visiems žinoma, kad alkoholio maišyti su, pavyzdžiui, vaistas negalima, o kaip organizmas reaguoja į maisto vartojimą kartu su stipriaisiais gėrimais?

– Jeigu alkoholinius gėrimus per šventes vartosime saikingai, neigiamo poveikio mūsų mitybai jis neturės. Visgi, svarbu ne tik saikingumas, bet gėrimo ir maisto dermė. Tinkamai parinktas ir kokybiškas gėrimas gali ne tik papildyti patiekalo skonį, bet ir padėti atskleisti maisto skonio ir aromato savybes. Tuo pačiu, teisingai suderintas maistas gali sustiprinti ir išryškinti gėrimo subtilybes.

– Kokie persivalgymo pavojai?

– Žmogaus virškinimo sistema gali apdoroti tik tiek maisto, kiek geba suvirškinti jo fermentinė sistema.  Persivalgymas sukelia ne tik diskomfortą, sunkumą skrandyje, mieguistumą, bet pilvo skausmus ar net virškinamojo trakto sutrikimus.

Norint nepersivalgyti, reikia stengtis atitraukti dėmesį nuo vaišėmis nukrauto stalo – pabendrauti su artimaisiais, išeiti pasivaikščioti, pabūti gryname ore.