Kaip parengti mokytoją XXI amžiui? Akademinės bendruomenės ir mokyklų dialogas

Vasario 12 d. Konsoliduoto pedagogų rengimo centro (KPRC) atstovai susitiko su Lietuvos švietimo vadovų klubo atstovais. Susitikimo tikslas – sutelkti skirtingų sričių ekspertus bendram darbui kuriant pažangią, šiuolaikišką ir Lietuvai strategiškai svarbią pedagogų rengimo sistemą.

KPRC – tai Kauno technologijos universiteto (KTU), Mykolo Romerio universiteto (MRU), Lietuvos sporto universiteto (LSU) ir Vilniaus kolegijos (VIKO) partnerystė. Centras telkia akademinį potencialą ir gerąsias praktikas, siekdamas stiprinti moksliniais tyrimais grįstą pedagogų rengimą bei kurti pažangią, tarpdisciplininę mokytojų rengimo sistemą Lietuvoje.

Susitikimą su KPRC inicijavo Rytis Komičius, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius ir ISM Švietimo lyderystės studijų programos vadovas, kartu su mokyklų vadovėmis Daiva Briediene (Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazija), Jūrate Lazdauskiene (Tauragės Šaltinio progimnazija) ir Natalija Kaunickiene (Šiaulių Salduvės progimnazija).

Praktika – nuo pirmo kurso ir realiose mokyklose

Diskusijoje daug dėmesio skirta prasmingai praktikai ir glaudesniam ryšiui tarp aukštųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų. Akcentuota, kad studentai turėtų praktiką atlikti konkrečiose mokyklose, įsitraukti į metodinių grupių veiklą, stebėti ir analizuoti integruotas pamokas bei nuo studijų pradžios tapti aktyvia mokyklos bendruomenės dalimi.

Daiva Briedienė pabrėžė, kad mokykla iš esmės pasikeitė – pradinio ugdymo mokytojų šiandien pakanka, tačiau reikalinga kokybė.

„Mokykla yra labai įvairi, todėl būtina stiprinti studijų turinio kokybę. Galėtume remtis, pavyzdžiui, Kopenhagos patirtimi, kai bakalauro studijų metu studentai iš karto įsilieja į mokyklos gyvenimą“, – sakė D. Budrienė.

Jūratė Lazdauskienė akcentavo emocinį pasirengimą: „Studentai turi būti emociškai pasiruošę mokyklai, kad jos neišsigąstų. Pilotiniai projektai rodo – pokyčius gali įgyvendinti jauni, motyvuoti žmonės.“

Rytis Komičius kėlė klausimą, kaip užtikrinti, kad į mokyklas ateitų jau tinkamai parengti mokytojai: „Turime galvoti, kaip bendradarbiauti, kad mokytojai pas mus ateitų pasirengę. Suomijoje svarbiausias ne dalyko žinovas, o metodikos profesionalas. Mokytojai ten – tarpdisciplininiai.“

Mentorystė, kolegialumas ir mokyklų atvirumas

Natalija Kaunickienė pabrėžė kolegialumo svarbą. Anot jos, svarbiausia – bendrystė.

„Reikia burti vadovų klubus, dalintis patirtimi tarp mokyklų, kad neliktume vieniši „donkichotai“. Taip pat svarbu, kad aukštosios mokyklos lanksčiau žiūrėtų į studijų turinį“, – teigė N. Kaunickienė.

Diskusijoje akcentuota stipri mentorystė mokyklose, vadovų įsitraukimas ir sistemingos supervizijos. Pastebėta, kad mentorių trūksta, o jų vaidmuo – kritinis jauno mokytojo profesinei sėkmei.

Didaktikos stiprinimas – sisteminis iššūkis

Vienas ryškiausių diskusijos akcentų – didaktikos stiprinimas nacionaliniu mastu.

KTU atstovė doc. dr. Berita Simonaitienė pabrėžė, kad tyrimai rodo aiškią kryptį – būtina sistemingai perkelti geriausią mokytojų praktiką į studijų procesą.

„Turime remtis geriausiais pavyzdžiais ir praktikoje patikrinta didaktika. Tam reikia aktyvaus bendradarbiavimo tarp aukštųjų mokyklų ir atvirų bendrojo ugdymo mokyklų, kurios dalintųsi savo sprendimais“, – tikino B. Simonaitienė.

VIKO Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė akcentavo skaitmeninės pagalbos mokytojui svarbą ir praktikuojančių didaktų trūkumą Lietuvoje. Pasak jos, mokytojo profesija – sudėtinga ir reikalaujanti kolegialaus tarpusavio mokymosi.

KTU profesorė dr. Eglė Staniškienė atkreipė dėmesį į nepakankamą bendradarbiavimą tarp universiteto dėstytojų, savo dalyko didaktikos ekspertų, mokytojų metodininkų ir edukologų, bendrosios didaktikos ekspertų bei dėl to kylančią kokybiškų vadovėlių rengimo stoką. Sutarta, kad būtini konsorciumo lygmens sprendimai ir susitarimai dėl bendradarbiavimo vystymo.

Mokytojo profesijos patrauklumas ir naujos programos vizija

Diskusijoje iškeltas ir mokytojo profesijos patrauklumo klausimas. Pastebėta, kad jauni žmonės, rinkdamiesi pedagogikos studijas, dažnai susiduria su artimos aplinkos skepticizmu. Vienas iš būdų pritraukti jaunimą – savanorystė ir ankstyvas įsitraukimas į mokyklos veiklą.

„Konsorciumas turėtų rengti elitinius mokytojus ir principingai siekti pokyčių. Galbūt verta kurti naują programą, kuri rengtų įvairialypį pedagogą, galintį dirbti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – strategiškai ir drąsiai galvoti siūlė R. Komičius.

Akcentuota, kad gimnazijoms ypač reikia stiprių dalykininkų, o visų grandžių mokyklose – kokybiško, atsparaus, nuolat tobulėti siekiančio mokytojo.

Sisteminis bendradarbiavimas – kelias į pokytį

Susitikime remtasi ir diskusijose su programa „Renkuosi mokytis“ išsakytomis įžvalgomis. Jose pristatyta pedagogų rengimo vizija, grindžiama profesinio ir akademinio rengimo integracija, patirtiniu mokymusi nuo pirmo kurso, stipria mentoryste mokyklose, moderniais mokymo metodais bei pažangiu vertinimu.

Susitikimas su Lietuvos švietimo vadovų klubo atstovais žymi svarbų žingsnį stiprinant partnerystę tarp akademinės bendruomenės ir mokyklų. Ieškoma drąsių sprendimų ir principingo siekio keisti pedagogų rengimo sistemą taip, kad mokytojo profesija Lietuvoje taptų patraukli, kokybiška ir konkurencinga.