Taip pat svarbu pažymėti, kad keičiantis klimatui, šie iššūkiai augs ir sudėtingės. Kaip pasiruošti tokiems iššūkiams? Atsakymas yra daugialypis. Pirmiausia, aišku, reikia mažinti pačią taršą, rinktis tvarų gyvenimo būdą. Tačiau svarbūs yra ir didesnės apimties, dažnai infrastruktūriniai sprendiniai.
Miestai gali tapti atsparumo pavyzdžiais
Lietuvos miestuose galėtų būti taikomos į bendruomenę orientuotos potvynių padarinių mažinimo strategijos. Pavyzdžiui, miestų žaliosios erdvės galėtų būti pritaikomos lietaus vandens kaupimui, pastatų stogai galėtų būti žalieji stogai, viešosiose erdvėse galėtų būti įrengiama vandeniui pralaidi danga ir t. t.
Tokia infrastruktūra ne tik apsaugo nuo potvynių, bet ir informuoja visuomenę apie saugumą ir pritaikomumą. Įtraukdami bendruomenes į šių erdvių kūrimą ir priežiūrą, miestai skatina nuosavybės jausmą, o tai mažina baimę ir stiprina pasitikėjimą tiek savo bendruomene, tiek ir savivaldybe.
Taigi labai svarbu suvokti, kad aplinkos rizikos suvokimas apima ir fizinę riziką, ir psichologinį šių veiksnių poveikį. Nesvarbu, ar tai būtų oro kokybė Vilniuje, ar potvyniai Klaipėdoje, ar triukšmas Kaune, žmonių saugumo ir komforto jausmas priklauso nuo to, kaip gerai, jų nuomone, šios problemos yra valdomos.
Kurdami matomas aplinkos apsaugos priemones ir į šias pastangas įtraukdami bendruomenes, Lietuvos miestai gali tapti atsparumo pavyzdžiais. Tokių pokyčių rezultatas – ne tik fiziškai saugesni miestai, bet ir bendruomenės, kurios jaučiasi apsaugotos ir vertinamos, kur žmonės gali drąsiai mėgautis gyvenimu mieste be nereikalingo nerimo dėl aplinkosauginių pavojų.
Projektas „Visuomenės rizikų suvokimo žemėlapio sudarymas darniam miestų planavimui“ vykdomas 2022 m. lapkričio 3 d. – 2024 m. spalio 31 d. laikotarpiu. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutartis Nr. P-PD-22-092.