Kalėdų belaukiant – kaip keičiasi eglučių puošimo tendencijos Lietuvoje?

Kokią eglutę bepasirinktume – gyvą ar dirbtinę, lubas siekiančią ar visai nedidukę, pagamintą iš senų knygų ar kitų netikėtų priemonių, visi norime, kad šis Kalėdų simbolis taptų namų puošmena ir suteiktų jiems jaukumo. Tiesa, noras išsiskirti savotiškose eglučių puošimo varžybose neretai virsta perlenkta lazda. Štai pirmoji JAV ponia Melania Trump vieną Baltųjų rūmų koridorių papuošė raudonos spalvos eglėmis ir susilaukė nemažai kritikos. O kokios tendencijos vyrauja lietuvių namuose? Mėgstame ekstravagantiškai puošti savo žaliaskares ar renkamės kuklesnius papuošimus ir tradicines eglutes?

„Manau, gyva eglutė išliks paklausi dar ilgai. Jas renkasi ir rinksis žmonės, kurie ištikimi tradicijoms, vertina gyvą, o ne dirbtinį Kalėdų simbolį“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Dizaino centro lektorė dr. Inga Audzevičiūtė-Liutkienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad tvaraus ir atsakingo vartojimo tendencijos neaplenkia ir kalėdinių dekoracijų. Lektorė dalijasi mintimis apie eglučių puošimo tendencijas Lietuvoje bei pataria, į ką derėtų atkreipti dėmesį norint turėti stilingą ir originalią Kalėdų eglutę.

– Kokios šiuo metu vyraujančios eglučių puošimo tendencijos Lietuvoje ir kuo jos išsiskiria Europos kontekste? – paklausėme I. Audzevičiūtės-Liutkienės.

– Be abejo, Kalėdinių eglučių puošimui Lietuvoje įtaką daro bendros mados tendencijos, vyraujančios Europoje. Lietuviai, ypatingai pastaraisiais metais, labai seka skandinavų madas, palaiko ir žavisi jų minimalizmu, estetiškumu ir ekologinėmis idėjomis. Pastebėjau, kad lietuviai yra ištikimi gyvoms eglutėms, vis labiau renkasi ne kirstas eglutes, o eglutes vazonuose, kurias pavasarį pasodina.

Paprastai „radikalesnius“ eglučių puošimo būdus ir kalėdines dekoracijas propaguoja su menine veikla dirbantys ar menams neabejingi žmonės bei organizacijos. Kol kas ryškių lietuviško eglučių puošimo bruožų neįžvelgiu, bet pastebiu, kad lietuviai po truputį pradeda gryninti ir formuoti baltiškojo dizaino bruožus, tad tikiu, kad viskas dar ateityje.

– Ar lietuviai daug dėmesio skiria eglučių puošybai, išpildymui?

– Jei kalbėtume apie namuose puošiamas eglutes, tai lietuviai vis dar lieka pakankamai konservatyvūs ir ištikimi tradicijoms, t. y., puošia eglutes įprastomis kalėdinėmis dekoracijomis – žaisliukais ir/ar girliandomis. Įvairios įmonės, viešosios įstaigos yra kur kas išradingesnės ir inovatyvesnės, puošdamos eglutes dažnai nebijo pateikti netradicinių eglučių puošimo būdų.

– Kokius pokyčius pastebite ir kas, jūsų nuomone, juos lemia?

– Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo atsakingas požiūris į eglutes, kurios pagamintos iš įvairių buityje randamų popierinių, plastikinių ar tekstilinių atliekų.  Tokios eglutės ypač populiarios puošiant viešąsias erdves, taip visuomenei parodant, jog įmonė ar organizacija yra neabejinga aplinkos taršai, antriniam atliekų panaudojimui ir kitoms ekologinėms problemoms.

Minimalizmas yra jau dešimtmetį populiarus reiškinys, kuris daro įtaką ir mados tendencijoms, todėl eglutės – ne išimtis. Minimalizmo ir ekologinės idėjos yra neatsiejamos šiame vartojimo amžiuje – visuomenė yra tikslingai skatinama vartoti mažiau arba vartoti labai atsakingai, atsisakant nereikalingų daiktų, pirkinių. Vietoj naujų kalėdinių žaisliukų pirkimo kasmet, skatinama juos pasigaminti, pavyzdžiui, iš molio, kepinių, rankdarbių ir pan., taip formuojant ne tik atsakingą vartojimą, bet ir kūrybiškumą, bendruomeniškumą. Manau, idėja gaminti egles ar jų dekoracijas iš antrinių medžiagų yra daugiau evoliucijos nei revoliucijos rezultatas, nes tai parodo mūsų ūgtelėjusį sąmoningumo lygį.

– Kaip technologijos keičia eglučių puošimo tendencijas?

– Be abejo, technologijos ne tik keičia, bet ir suteikia naujų galimybių bei prasmių. Pavyzdžiui, panaudojus LED technologijas, eglutėms galima suteikti visai kitokio spindesio, puošimo galimybių. LED diodus galima integruoti į tekstilę ar kitas medžiagas, tokiu būdu gaunamos įvairios kalėdinių eglučių meninės instaliacijos.

– Pafantazuokime. Ar technologijoms vis labiau įsivirtinant mūsų gyvenime žalios, tradicinės eglutės išnyks, t.y., imsime naudoti įvairias eglučių instaliacijas, išmanias eglutes ir pan.?

– Manau, kad gyva eglutė išliks paklausi dar ilgai. Jas ypač renkasi ir rinksis žmonės, kurie ištikimi tradicijoms, vertina gyvą, o ne dirbtinį kalėdinį simbolį. Ryšys tarp Kalėdų senelio ir eglės taip pat yra stiprus ir turintis gilias tradicijas, išskirtinę istoriją.

– Ką patartumėte žmonėms, norintiems stilingai ir originaliai pasipuošti eglutę?

– Grožis slypi paprastuose dalykuose. Visi namuose turime nenaudojamų daiktų, atliekų, senos tekstilės, todėl juos galime panaudoti kaip žaliavas, kuriant kalėdines dekoracijas ar net pačias eglutes. Tiems, kuriems sunkiau sekasi improvizuoti ar kurti, galima rinktis tradicinius būdus ir puošti eglutes iškeptais sausainiais, meduoliais, iš molio ar modilino nulipdytais žaisliukais, karpiniais ir pan., įtraukiant ir šeimos narius, draugus, bendradarbius. Prieš pirkdami kalėdines dekoracijas gerai pagalvokime, ar iš tikrųjų mums jų reikia ir kuo galėtume jas pakeisti. Manau, eglutės originalumas yra mūsų pačių požiūrio į Kalėdas atspindys.