Pereiti prie turinio
ieškoti

Kandidatas į KTU tarybą „Kitron“ įmonių grupės viceprezidentas Mindaugas Šeštokas: „Universitetas turi būti šviesulys, formuojantis visuomenės vertybes“

Svarbiausios | 2025-11-25

Kauno technologijos universiteto (KTU) išorinio tarybos nario rinkimuose, inicijuotuose nutrūkus KTU Tarybos nario Arvydo Paukščio įgaliojimams, dalyvauja ilgametis elektronikos pramonės vadovas, šiuo metu einantis „Kitron“ įmonių grupės viceprezidento pareigas Mindaugas Šeštokas. Kandidatas yra sukaupęs daugiau nei dvidešimties metų patirtį vadovaujant technologijoms imliems verslams ir aktyviai bendradarbiauja su universitetu bei kitomis švietimo institucijomis.

„Universitetai dar nuo gūdžių viduramžių buvo ir turi likti šviesos centrai – vietos, kur gimsta ne tik žinios, bet ir vertybės,“ – įsitikinęs M. Šeštokas. Jo požiūris į mokslo ir pramonės sinergiją, žmonių ugdymą ir atsakingą lyderystę atspindi viziją, kad stiprūs universitetai yra stiprios visuomenės pagrindas. Apie savo motyvaciją, požiūrį į švietimo svarbą ir universitetų bei pramonės bendradarbiavimo galimybes – pokalbyje su kandidatu.

Sakykite, kas Jus paskatino kandidatuoti į KTU tarybos narius?

– Dirbu „Kitron“ jau daugelį metų, o mūsų įmonė glaudžiai bendradarbiauja su KTU tikrai ne vienerius metus. Ryšys tarp universiteto, inžinerijos ir verslo man visada atrodė svarbus. Galbūt todėl atsirado natūralus noras prisidėti prie pokyčių, pasitelkti savo patirtį ir „įveiklinti“ smalsumą. Po maždaug 25-erių metų vadovaujančio darbo versle noriu geriau suprasti, kaip veikia universitetas, ir pabandyti sustiprinti jungtį tarp verslo bei mokslo.

Kokią patirtį iš savo ilgametės veiklos „Kitron“ norėtumėte pritaikyti akademinėje aplinkoje?

Mindaugas Šeštokas
Mindaugas Šeštokas

– Lietuvoje turime visa dar palyginti nedaug vidutinio dydžio įmonių, kuriančių aukštą pridėtinę vertę. Tai – viena sričių, kur, mano manymu, universitetų indėlis yra itin svarbus. „Kitron“ patirtis rodo, kad dažnai tenka darbuotojus ugdyti įmonės viduje – nuo gamybos operatorių iki inžinierių. Tad norėtųsi, kad grandinė nuo švietimo įstaigos iki darbo vietos būtų stipri ir vientisa.

Kuo, Jūsų nuomone, svarbus glaudus mokslo ir pramonės bendradarbiavimas Lietuvoje?

– Pirmiausia – studijų kokybei. Svarbu, kad jauni žmonės suvoktų mokslo svarbą ir įsitikintų, jog akademinės žinios nėra tik teorija. Reikia padėti jiems suprasti, kad tai, ką išmoksta universitete, taps pagrindu realiai veiklai – gamybai, kūrimui, inovacijoms. Tam būtina siūlyti daugiau praktinių veiklų, laboratorijų, projektų, kur studentai galėtų pritaikyti žinias ir pajusti, kad tai, ką mokosi, yra prasminga ir reikalinga. Tokie dalykai skatina kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir gebėjimą susieti akademinį bei praktinį pasaulius.

Kokius pokyčius ar iniciatyvas KTU galėtų įgyvendinti, kad dar geriau atlieptų pramonės poreikius?

–  „Kitron“ su KTU bendradarbiauja jau daugiau nei dešimtmetį, ir tikrai džiugu matyti, kaip universitetas keičiasi – jis labai sparčiai žengia progreso keliu. Žvelgiant į ateitį, svarbiausia būtų toliau stiprinti abipusį ryšį tarp akademinės bendruomenės ir verslo – reikėtų daugiau bendrų iniciatyvų, aiškesnio supratimo, kaip verslas gali prisidėti prie universitetinės veiklos ir atvirkščiai. Manau, didžiausios naudos suteikia dvi bendradarbiavimo kryptys – studentų ugdymas per studijas bei moksliniai tyrimai, kurie galėtų padėti Lietuvos įmonėms kurti produktus ir paslaugas.

Kartu man svarbu, kad universitetai išliktų ne tik mokslo ir technologijų, bet ir vertybių formuotojai. Tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva universitetas – tai stipri, gerbtina institucija, kurios balsas visuomenėje turi svorį.

Kaip apibūdintumėte sėkmingo universiteto tarybos nario vaidmenį?

– Tarybos nario vaidmuo, mano manymu, pirmiausia yra strateginis – čia svarbu padėti formuoti kryptį, kuria universitetas turėtų judėti. Administraciniai klausimai svarbūs, bet esminis dalykas – strateginis mąstymas, idėjų kūrimas, siekis, kad Tarybos darbas turėtų realų poveikį universiteto raidai.

Jei bent dalis idėjų, kuriomis dalinausi, būtų įgyvendinta – laikyčiau tai sėkme.

Kokias vertybes laikote svarbiausiomis, dirbant su akademine bendruomene?

– Pirmiausia – atvirumą, akademinę laisvę ir pagarbą. Universitetas visada turėtų išlikti šviesulys, aplink kurį telkiasi žinios ir idėjos. Svarbūs ir skaidrumas, inovatyvumas, pagarba nuomonių įvairovei.

Man asmeniškai universitetas – tai institucija, ne tik ugdanti savo srities specialistus, bet ir formuojanti visuomenės vertybes. Todėl šių vertybių palaikymas ir stiprinimas man atrodo labai svarbus.

Savo motyvaciniame laiške minite, kad žmonių ugdymas yra vienas svarbiausių prioritetų. Ką tai reiškia jums asmeniškai?

– Man ugdymas – tai pagrindas viskam. Kai dirbi vadovaujamą darbą, labai aiškiai matai, kad geri rezultatai visada yra komandinis nuopelnas – sėkmė neatsiejama nuo žmonių žinių, kompetencijų, lyderystės.

Kuo stipriau ugdai žmones aplink save, tuo stipresnė tampa visa organizacija – ar tai būtų įmonė, ar universitetas, ar net valstybė. Didžiausias džiaugsmas man – matyti, kaip komandos nariai auga, įgyja pasitikėjimo, imasi atsakomybės, kyla karjeros laiptais. Tai vertybinis, o ne materialus rezultatas.

Ugdymas, mano akimis, yra procesas, kuriame laimi visi – tiek pats vadovas, tiek jo aplinka.

Kokį asmeninį indėlį norėtumėte palikti KTU, jei taptumėte universiteto tarybos nariu?

– Norėčiau prisidėti prie stipresnio ryšio tarp universiteto ir pramonės. Jei pavyktų bent iš dalies įgyvendinti tas kryptis, apie kurias kalbame – padėti stiprinti inžinerinį ugdymą, skatinti inovacijas, kurti pridėtinę vertę Lietuvoje – tai būtų didžiausia sėkmė.

Dirbti su KTU taryba būtų garbė ir malonumas, o svarbiausia – galimybė realiai prisidėti prie universiteto ateities.