Kasdienė demokratija: kodėl Lietuvos visuomenė sunkiai įsitraukia į politinius procesus?

Kartu su Lietuvos politikos ir visuomenės atstovais alternatyvaus verslo universiteto „Kaospilot“ Danijoje įkūrėjas U. Ellbaekas dalyvavo Kauno technologijos universiteto (KTU), Socialinių humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) organizuotoje atviroje diskusijoje „Ar mūsų kasdienybėje yra vietos kasdienei demokratijai?“

VšĮ „Mokymosi mokykla“ vadovas Rygaudas Guogis, Alytaus vicemeras Tautvydas Tamulevičius, KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė, premjero patarėja Unė Kaunaitė diskusijoje kalbėjo apie tai, kaip užmegzti prasmingą ir gyvybingą bendradarbiavimą tarp visuomenės ir politikų. Diskusiją moderavo KTU SMHHF dekanas Ainius Lašas.

„Kaip išjudinti akademinę bendruomenę ir paskatinti studentus dalyvauti savanoriškoje veikloje? Nuo ko prasideda kasdienė demokratija? Kaip ji susijusi su Lietuvos problemomis šiandien?“, – kėlė klausimus diskusijos dalyviai.

Prastas politiko įvaizdis – kliūtis kasdienei demokratijai

„Mūsų visuomenei būdingas skaudus sovietinis palikimas – politiko ir paprasto žmogaus santykis dažniausiai matomas tik su neigiamu atspalviu. Tai trukdo sukurti aktyvią, įsitraukusią visuomenę. Norėtųsi, kad atėjusi naujoji karta turėtų pozityvų požiūrį į politinius procesus bei matytų galimybę aktyviai įsitraukti į valstybės valdymą. Svarbu suprasti, jog tai nėra vien tik gražios kalbos ir reikšmingos pozicijos, tai tikrai nelengvas darbas, reikalaujantis nuoseklumo ir pastovaus domėjimosi“, – teigė J. Šiugždinienė, politika aktyviai besidominti nuo 19-likos metų.

KTU studijų prorektorę palaikė Alytaus vicemeras T. Tamulevičius, teigdamas, jog pilietiškumą visų pirma reiktų stiprinti bendruomenėse ir miestų lygmenyje. Tas Alytuje vyksta kuriant įrankius, tarp jų ir finansinius, kaip įvairios bendruomenės pačios galėtų spręsti savo problemas, ir įgyvendinti iniciatyvas, sveikintinų pavyzdžių viešinimu.

„Jeigu žmogus žinos, kaip jis gali prisidėti, mes turėsime bendruomenę, kuri galės keisti savo aplinką nuosavomis rankomis. Problemos gali būti labai žemiškos – netvarkingos gatvės, nerestauruoti namai. Kalbėdamas iš savo patirties galiu teigti, jog bendruomenės įsitraukimas į tokių problemų sprendimą dar vis nėra įprastas reiškinys, per daug tikimasi iš politikų ar rinkimų, kas neišvengiamai, nesiimant aktyviai kurti savo bendruomenės aplinkos, veda prie nusivylimų. Turime kurti įrankius žmonėms patiems spręsti ir daryti įtaką savo aplinkai“, – teigė A. Tamulevičius.

Jo nuomone, daugelis žmonių vengia įsitraukti į politinius procesus dėl elitizmo – metai iš metų savivaldose politikuoja tie patys žmonės, kurie neišvengiamai pradeda gyventi savo socialiniuose burbuluose ir atitrūksta nuo įprastos miestų kasdienybės.

Visuomenė ugdo politikus

Buvęs Danijos kultūros ministras U. Ellbaekas teigė, jog danai turi į jų DNR įaugusį kasdienės demokratijos suvokimą, ir kaip to pavyzdį pateikė savanorių įsitraukimą integruojant į Daniją atvykusius pabėgėlius.

„Kol mūsų parlamentas sprendė, ką daryti, savanorių grupės, pasivadinusios „draugiškais kaimynais“, savarankiškai susiorganizavo ir suteikė pabėgėlių grupėms pagalbą, juos integruodamos į visuomenę, taip pat aukojo maisto produktus, siūlė prieglobstį. Tokius projektus visuomenėje reikia skatinti“, – teigė U. Ellbaekas.

Tiesa, U. Ellbaeko manymu, visame pasaulyje politikai nenoriai pripažįsta savo klaidas: „Būdamas kultūros ministras neretai sulaukdavau kritikos dėl savo netradicinių idėjų. Vieną kartą posėdžio metu buvau sukritikuotas savo kolegos, ir jis buvo labai nustebęs, kai aš ne pradėjau teisintis, o sutikau su jo kritika. Manau, kad ta nuostaba puikiai atspindėjo visuomenėje egzistuojantį požiūrį, jog politikai negali klysti“.

Pasak jo, „neklystančių“ politikų įvaizdis stabdo progresyvių idėjų atsiradimą bei paprastų žmonių įsitraukimą į politinius procesus. Pripažįstant klaidas sutaupoma laiko ir atsiranda galimybė mokytis.

Politikai – apipinti stereotipų

Unė Kaunaitė, rašytoja, visuomenės veikėja, nuo 2016 m. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėja švietimui ir mokslui, pritarė U. Elbaekui, kad Lietuvoje dominuoja nuomonė, jog politikas yra visuomet teisus.

„Diskusiją politikoje apsunkina stereotipai, nes vyrauja nusistovėjusi nuomonė, jog už sprendžiamą problemą atsakingas žmogus turi turėti iš karto suformuluotą atsakymą arba pateikti sprendimo būdą. Iš vienos pusės visuomenė tikisi įtraukimo, iš kitos – iš karto paruošto atsakymo. Tokie psichologiniai barjerai trukdo į problemų sprendimą įsitraukti susidomėjusiems bendruomenės nariams ir pradėti aktyvų diskusijos procesą“, – teigė U. Kaunaitė.

Lietuviai susivienija tik iškilus krizėms

R. Guogis, mokymus mokykloms organizuojančios įstaigos „Mokymosi mokykla“ vadovas pastebėjo, kad neretai lietuviai yra linkę susiburti į grupes tik esant skubiai problemai.

„Kai mus kas nors puola, kai nutinka kokia nors nelaimė, tuomet esame linkę reaguoti greitai, organizuoti akcijas, renginius ir protestus. Reikėtų kalbėti apie bendrą savanoriškos veiklos puoselėjimo kultūrą, kuri turėtų prasidėti dar mokyklose ir tęstis universitetuose. Tik tuomet galėtume turėti politiškai aktyvią visuomenę, nuolat dalyvaujančią problemų sprendime ir jų prevencijoje“, – mano R. Guogis.

Pasak jo, tokios diskusijos, kaip suorganizuotoji KTU SHMMF yra ypač svarbios, siekiant užmegzti prasmingą ir gyvybingą bendradarbiavimą tarp visuomenės ir politikų.

Diskusijos vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=VNr2L9pgYGg&feature=youtu.be