Kaunas tapo Indijos „krepšinio“ – kriketo – sostine

„Vos tik atvykęs į Lietuvą ėmiau ieškoti kriketo inventoriaus. Svajojau – o, kad turėčiau bent lazdą ir kamuoliuką! Deja, nieko neradau nė vienoje lietuviškoje parduotuvėje, nepavyko kriketo inventoriaus rasti nė Lenkijoje. Galiausiai užsisakiau internetu“, – pasakoja trečią kursą šiemet KTU pabaigęs aviacijos inžinerijos studentas Harishas Russellas.

Pasak indo Harisho ir pakistaniečio KTU kriketo komandos steigėjo Mohammedo Ishtiaqo, kriketas indams, pakistaniečiams ir kitiems to regiono gyventojams yra toks pats svarbus, kaip lietuviams krepšinis. Kriketo žaidėjai – pačios didžiausios žvaigždės Indijoje, prilygstančios Bolivudo aktoriams.

Atsirado studentų iniciatyva

„Kai studentai pradėjo lazdomis mojuoti ir kamuoliukus atmušinėti bendrabučio kambariuose, supratome, kad turime įtraukti kriketą į savo siūlomų sporto šakų „krepšelį“, – šypsosi KTU Sporto centro vadovas Vytautas Kirlys.

Beisbolininkui V. Kirliui kriketas, kaip gimininga sporto šaka, labai įdomus. Be to, nei kriketas, nei beisbolas Lietuvoje nėra populiarūs, todėl, remiantis sportininkų tradicijomis, tokį sportą reikia remti.

KTU Sporto centro Laisvalaikio sporto skyriaus vadovė Laura Daniusevičiūtė teigia, kad tarp daugiau nei 20 nemokamų laisvalaikio užsiėmimų, kuriuos Centras siūlo studentams, kriketas atsirado prieš porą metų.

„Mes nė neįsivaizdavome, kas tai per sporto šaka. Tačiau žinojome, kad KTU studentų iš Indijos daugėja, o kai iniciatyviausi kreipėsi į mus, pasistengėme jiems padėti“, – sako L. Daniusevičiūtė.

Nors Lietuvoje šiam sportui oro sąlygos ne visada būna palankios, paaiškėjus, kad treniruotis galima viduje, KTU buvo įrengta kriketo sporto bazė. Studentai konsultavo ir dėl specialių apsaugos priemonių – tinklų – ištiestų salės kraštuose.

Didžiausia problema žaidėjams iki šiol buvo kriketo įrangos trūkumas – turnyrams ją skolindavosi iš Jungtinės Karalystės ambasados.

Lengvas, tačiau pavojingas sportas

„Lengva, kokie 800 gramų“, – profesionalo judesiu pakilnojęs ką tik gautą naują lazdą sako H. Russellas. Paklaustas, ar tai gerai, vaikinas atsako, jog reikėtų ją išbandyti žaidime.

Indų įmonė „A&Z Exports International“ KTU studentams padovanojo daugiau nei 50 vienetų žaidimui skirto inventoriaus. Lazdos ir kamuoliukai sudaro tik nedidelę jo dalį, nes krikete, kuris laikomas gana pavojingu sportu, žaidėjams ypač svarbu apsisaugoti.

„Kamuoliukas lekia apie 150 kilometrų per valandą greičiu, tad nemokantis jo atremti žaidėjas rizikuoja sulaukti smūgio. Todėl saugumas yra labai svarbus“, – pasakoja M. Ishtiaqas, montuodamas prie šalmo metalinį antveidį.

M. Ishtiaqas ir H. Russelas teigia, kad kriketas – labai lengvas sportas. Turnyre komandą sudaro 11 žaidėjų, tačiau treniruotis galima ir su keturiais: vienas meta, antras muša, trečias ir ketvirtas – bėga.

Dalyvauja tarptautiniuose turnyruose

Praėjusiaisiais metais kriketą KTU žaidė apie 40 studentų iš Indijos, Pakistano, Šri Lankos, keletas lietuvių. Harishas ir Mohammedas tikisi, kad stipri komanda susirinks ir nuo rugsėjo. Kaune vyko jau keli kriketo turnyrai: tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai. Vaikinai didžiuojasi, jog KTU kriketo komanda yra vienintelė akademinė komanda Baltijos šalyse, pajėgi rungtyniauti tarptautiniu mastu.

„Neseniai sulaukiau vieno savo draugo žinutės socialiniame tinkle – jis sakė, kad renkasi studijuoti KTU, nes universitetas turi kriketo komandą“, – šypsosi M. Ishtiaqas. Pasak jo – tai ne vienintelis atvejis, kai universitetas renkamasis dėl jame siūlomų laisvalaikio galimybių.

Nors kriketas Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius, šią sporto šaką jau išbandė keletas lietuvių, tarp jų – ir pora merginų. Nuo rugsėjo tarptautiniai studentai tikisi sulaukti ir daugiau lietuvių komandos draugų. Šios ir kitų sporto šakų užsiėmimų tvarkaraštį galima rasti KTU Sporto centro puslapyje.