Kaune gimstanti graži tradicija – studentų vienybės simbolis

Šiais metais kartu žygiuos Kauno technologijos universiteto (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF), Lietuvos sporto universiteto (LSU) bei Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto (VDA KF) studentai.

Kurs tradiciją

Planuojama, kad ši eisena nuo Vienybės aikštės per Laisvės alėją taps gražia kasmetine visų miesto aukštųjų mokyklų tradicija. Pasak A. Veilentienės, toks studentų siekis žygiuoti kartu siekia dar tarpukarį, kai įsikūrė daugelio Kauno aukštųjų mokyklų, tarp jų ir KTU, pirmtakas Lietuvos universitetas (LU). Tai simbolizuodavo mokslo trokšiančių jaunų žmonių vienybę bei bendruomeniškumą.

„Tikimės, jog ši studentų eisena Kauno senamiestį užpildys jaunatviškumu ir energija”, – mintimis dalinosi eisenos organizatorė, LSMU Kultūros centro vadovė Monika Miliūtė.

Pasak VU KHF dekano Kęstučio Driaunio, nuo 1964 m. Kaune veikiančio fakulteto bendruomenės atstovai šiemet pirmą kartą prisijungs prie miesto aukštųjų mokyklų studentų eisenos.

„Tačiau solidarizuodamiesi su kolegomis Kaune, liksime ištikimi ilgametei VU tradicijai ir gausų fakulteto pirmakursių būrį išsiųsime į Vilnių dalyvauti kasmetinėje VU dėstytojų, studentų ir alumnų eisenoje“, – sako dekanas.

LSU rektoriaus Alberto Skurvydo teigimu, būtina prisiminti, pažinti ir gerbti Lietuvos akademinę istoriją.

„Labai džiaugiuosi, kad šiemet Kauno universitetai atgaivins seną tradiciją ir studentai susivienys bendrai eisenai, kaip tai buvo daroma prieš daugelį metų. Visiems mūsų miesto ir šalies universitetams naujų mokslo metų proga linkiu bendrų idėjų, noro pasidalyti savo patirtimi ir pasiekimais, stiprybėmis ir silpnybėmis, siekio bendradarbiauti, nes tik taip didėja mokslinės kūrybos galia“, – linkėjo profesorius.

Nuvertė konkę

Studentų eisenų istorija Kaune – tikrai įspūdinga. Jau nuo 1927 metų vasario 15 dieną studentai švęsdavo Studentų dieną, o kitą dieną būdavo švenčiamas Lietuvos universiteto įkūrimo metinės.

„Ano laikmečio kronikos sako, kad vasario 15 dienos vakarą, pasitikdami Universiteto jubiliejų, studentai savo eisenose reikalaudavo įvairių nuolaidų kino teatrų bilietams bei valgyklose“, – pasakoja A. Veilentienė.

Įdomus nutikimas užfiksuotas ir 1928 metais.

“Norėdami, kad Kauno savivaldybė kuo greičiau išgyvendintų archajišką konkę, vasario 15 dieną studentai vieną vagoną linksmai nuvertė nuo bėgių.  Jau kitais metais tą pačią dieną jie be leidimo surengė eiseną į Valstybės teatrą, reikalaudami pigesnių bilietų į spektaklius, tačiau pusiaukelėje eiseną policija išsklaidė, keliolika studentų buvo areštuota, o Universiteto Garbės teismas dėl šio pažeidimo kelis studentus nubaudė, pareikšdamas papeikimus“, – istorinius šaltinius cituoja KTU Muziejaus vadovė.

Reikalavo švietimo ministro galvos

Bene didžiausia studentų eisena tarpukario Kaune įvyko 1932 metais vasario 15 dieną – tada su daugybe fakelų studentai dalyvavo žiemos sporto šventėje. Vasario 16 d. studentai žygiavo ir minėdami LU 10 metų jubiliejų – jų eisena judėjo nuo tuometinių centrinių rūmų (dabartinio KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto, Gedimino g. 50) iki Karo muziejaus sodelio.

Tarp nesankcionuotų eisenų ir demonstracijų Kaune – 1926 m. studentų protestas, siekiant nuversti švietimo ministrą, leidusį steigti daug privačių pradinių lenkiškų mokyklų. Tuo tarpu Lietuva su Lenkija neturėjo ne tik jokių diplomatinių santykių, bet ir dėl Vilniaus okupacijos buvo karo padėtyje.

Studentai šioje eisenoje buvo ne tik išvaikyti, bet ir sumušti – šis atvejis buvo svarstomas net Seime, o LU vadovybė Seimui pareiškė protestą dėl tokio elgesio su studentais.

1938 metais nesankcionuotoje eisenoje studentai reikalavo Vyriausybės atsistatydinimo ir vėl buvo sumušti, tačiau didžioji dalis jų pabėgo ir pasislėpė Universiteto rūmuose – policijai čia buvo draudžiama įžengti, mat universitetai turėjo autonomiją.

Studentai – tautiškumo kibirkštis

„Buvo studentų eisenų ir sovietmečiu. Tiesa, jos skirdavosi savo dvasia nuo dabartinių eisenų – tada tai būdavo privalomas dalyvavimas sovietinių švenčių paraduose ir demonstracijose. Mieliau studentai dalyvaudavo Rugsėjo 1-osios eitynėse“, – sako A. Veilentienė. Jos teigimu, nesankcionuotų demonstracijų netoleravo nei Prezidento A. Smetonos valdžia, nei okupacinė sovietinė valdžia.

Sovietų okupacijos metais viena pirmųjų nesankcionuotų, spontaniškai gimusių demonstracijų buvo per 1956 metų Vėlines, kuriose jaunimas reiškė solidarumą Vengrijos žmonėms, siekiantiems išsivadavimo iš okupacijos. Kauno kapinėse (dabartinis Ramybės parkas) susirinkusi kelių tūkstančių žmonių minia, buvo iškeltos trispalvės, giedotas Lietuvos himnas. Žmonėms pajudėjus link Laisvės alėjos, kelią jiems ties Miesto sodu užtvėrė kareivių ir milicijos užtvara, prasidėjo grumtynės. Buvo suimti 22 tuometinio KTU (KPI) studentai. Tiesa, dalyviai represijų išvengė, nes bijota Vengrijos sukilimo scenarijaus.

1959 metais dėl nuolat pasikartojančių mitingų Kauno kapinėse, jos buldozeriais buvo sulygintos su žeme, žemėmis užpiltas S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejus.

Minios žmonių į gatves plūstelėjo ir 1972 metais po Romo Kalantos susideginimo Miesto sode.

Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, tardomi, teisiami ir įkalinami. A. Veilentienės žiniomis, per taip vadinamas „Kalantines“ tuomečio KTU studentai nenukentėjo.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos valstybę, studentų eisenos, kai gatvėmis žygiuota tiek Vasario 16, tiek Kovo 11 dienomis taip pat tapo tradicija.