Pereiti prie turinio

Keliautojams, kariškiams ir visiems, kam švarų vandenį reikia išlaikyti ilgą laiką – KTU mokslininkai turi gerų žinių

Svarbiausios | 2018-03-05

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria vandens dezinfekcijos technologiją, kuri ne tik dezinfekuoja vandenį, panaikindama jame esančius mikroorganizmus, bet ir apsaugo jį nuo antrinės mikrobiologinės taršos. Išvalytas geriamasis vanduo, net ir laikomas atvirose talpose, išlieka švarus ilgiau nei tris mėnesius. Vandens dezinfekavimo skystį ar tabletes yra paprasta naudoti, tai – ekonomiškas ir efektyvus būdas užtikrinti geriamo vandens kokybę.

Tam, kad vanduo būtų sveikas ir saugus vartoti, jame neturi būti patogenų ir kitų kenksmingų medžiagų. 2015-aisiais 663 mln. gyventojų, t. y. ,vienas iš dešimties, vis dar gėrė vandenį iš nesaugių šaltinių. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO, angl. WHO – World Health Organization) ir UNICEF 2017 m. ataskaita, 41-oje valstybėje penktadalis gyventojų geria vandenį iš šaltinių, neapsaugotų nuo užteršimo.

„Lietuvoje vandens kokybe nesiskundžiame – jo yra gausu, o vandentiekio vanduo pakankamai geros kokybės, tiek cheminiu, tiek mikrobiologiniu požiūriu. Tačiau toli gražu taip nėra visur – ypač geriamo vandens problema aktuali besivystančioms šalims. Ekonomiškai efektyvios geriamojo vandens valymo technologijos yra labai svarbios geriamąjį vandenį pilstančioms įmonėms bei fasuoto vandens vartotojams, taip pat individualiems vartotojams, turintiems ribotą prieigą prie geriamo vandens ar tada, kai vandentiekio vanduo užterštas mikroorganizmais“, sako KTU Cheminės technologijos fakulteto tyrėjas dr. Paulius Pavelas Danilovas.

KTU sukurta vandens valymo technologija – tai tabletė, milteliai ar skystis, kuriuos lengva transportuoti, pavyzdžiui, keliaujant, kai trūksta švaraus geriamo vandens. Kadangi technologija apsaugo vandenį nuo antrinio užterštumo net ir laikant jį atvirose talpose, ji gali būti naudojama net ir tokiose situacijose, kaip, pavyzdžiui, karinių operacijų metu regionuose, kuriuose trūksta švaraus vandens.

KTU mokslininkų komandos kuriama dezinfekavimo technologija paremta keliais skirtingais vandens valymo metodais. Tokiu būdu vanduo itin švariai išvalomas panaudojant mažiau nei įprasta veikliųjų medžiagų. Ši technologija ne vien tik efektyviai sunaikina vandenyje esančius mikrobus, bet kartu ir apsaugo jau išvalytą vandenį nuo pakartotinio užteršimo: mikrobai nebesidaugina net ir atvirose vietose laikomose vandens talpyklose daugiau nei keletą mėnesių.

Viena iš naudojamų veikliųjų medžiagų – sidabras, geriamojo vandens dezinfekavimui naudotas dar senovės Romoje. Daugelis šioje technologijoje naudojamų medžiagų pasižymi ilgalaikiu stabilumu, todėl produktai (dezinfekcinė tabletė ar skystis) gali būti laikomi kelerius metus neprarasdami savo savybių.

„Jau daugelį metų dirbame antimikrobinių medžiagų vystymo srityje. Mūsų išradimai patentuoti, o kai kurie komercializuoti rinkoje. Todėl nusprendėme pritaikyti savo žinias ir patirtį vandens dezinfekavimo srityje“, – teigia P. Danilovas.

Pagal KTU mokslininkų išrastą formulę pagaminti vandens valymo tabletės ir skystis nepakeičia geriamo vandens skonio, kvapo ir spalvos. Pasak P. Danilovo, kuriant vandens dezinfekavimo technologiją didžiausias iššūkis yra atrasti pusiausvyrą tarp to, kad technologija efektyviai naikintų mikrobus ir būtų saugi vartotojui.

Vandens valymo technologijos, šiandien naudojamos pramonėje, ne visada suteikia ilgalaikę apsaugą nuo antrinio užteršimo. KTU mokslininkų siūlomas metodas gali būti pritaikytas tiek įvairiose pramonės šakose, tiek individualiems vartotojams skirtuose produktuose. Prototipas pramonei jau paruoštas vartojimui, tuo tarpu individualiems vartotojams skirtas produktas šiuo metu dar tobulinimas.

Pasak mokslininkų, šio produkto kaina sudarys tik nedidelę dalį geriamojo vandens kainos.

KTU mokslininkų sukurta vandens dezinfekavimo technologija yra patentuota ir šiuo metu plečiama į tarptautines rinkas. Produkto komercializavimo procesui tarpininkauja KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras – tarpinė grandis tarp mokslo ir verslo, užtikrinanti sklandų abipusį bendradarbiavimą.