Kokie architektai bus rengiami besikeičiančiai darbo rinkai?

Urbanistikos eksperto Martyno Marozo teigimu, šie pokyčiai – tai geriausia, kas galėjo nutikti, atnaujinant architektūros studijų programas.

Atspirties taškas – tarpdisciplininis bendradarbiavimas

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF) visoms studijų programoms skiriamas išskirtinis dėmesys, siekiant jas atnaujinti taip, kad šios atitiktų šiandienos rinkos poreikius.

Pasak M. Marozo, jau nuo pirmo kurso studentams būtina skirti tokias projektavimo užduotis, kuriose būtų sprendžiami kompleksiniai klausimai, o ne pavienės, tarpusavyje nesusijusios užduotys skirtinguose moduliuose. 

„Jau kelis metus prisidedu prie KTU Architektūros studijų programos atnaujinimo. Dirbame ne tik su Universiteto darbuotojais, dėstytojais, bet ir verslo atstovais, architektais. Kartu kūrėme tokią programą, kurioje pagrindinis atspirties taškas – tarpdisciplininis bendradarbiavimas ir realių procesų imitavimas grupiniuose darbuose“, – teigia ekspertas, kurio įsitikinimu, ilgainiui tai galėtų tapti realiai įgyvendinamais projektais, bendradarbiaujant su įmonėmis.

Su M. Marozu sutinka ir architektas Andrius Gabrys bei pripažįsta, kad prieš bene 10 metų KTU SAF baigtos architektūros studijos ir dabartinė programos struktūra gerokai skiriasi.

„Pasikeitė labai daug studijų modulių, bet, svarbiausia – lygiagrečiai keitėsi ir modulių vidinė struktūra, dėstymo metodai. Pavyzdžiui, teritorijų planavime pradėti taikyti pažangūs darbo organizavimo, analizės ir pristatymo būdai, kurie skatina studentus dar atsakingiau ir profesionaliau atlikti užduotis, mokytis dirbti komandoje“, – pasakoja studijų programos vertinime dalyvavęs architektas.

Studijų programos rengėjų tikslas – sumažinus pavienius modulius, juos apjungti į daugiau kreditų turinčias projektavimo užduotis, kurių metu studentai būtų supažindinami su specifinėmis žiniomis per savo projekto rengimo eigą, pavyzdžiui, įtraukiant matematikos, piešimo, kompozicijos ir kitus modulius.

Rengiant naują Architektūros studijų programos modelį, remtasi skirtingų Europos architektūros aukštųjų mokyklų patirtimi, t.y. Olandijos, Danijos, Didžiosios Britanijos.

Pasigenda netradicinio požiūrio ir pristatymų

Martyno Marozo teigimu, pagrindinės būsimųjų architektų asmeninės ir profesinės savybės išugdomos dar pirmaisiais studijų metais, o vėlesniuose kursuose – tik tobulinamos. Specialisto nuomone, Lietuvos mokyklų bendrojo ugdymo programose vis dar per mažai dėmesio skiriama moksleivių didaktinėms savybėms lavinti bei jų kūrybos laisvei skatinti.

„Nuo pat studijų pradžios studentams reikia sukurti kiekvieno projekto pastato gyvavimo scenarijų, t.y. apibūdinti ryšius tarp patalpų, gyventojų ar lankytojų, pastato užimtumą skirtingu paros metu ir panašiai. Reikia gebėti ne tik sėkmingai formuoti jo funkcinius ryšius bei vizualinę raišką, bet ir išsamiai pristatyti komisijai ir bendramoksliams savo atliktą darbą, – mano M. Marozas. – Skatiname studentus pristatyti projektus ne tik tradicinėmis architektūroje priemonėmis, tokiomis, kaip brėžiniai, schemos, vizualizacijos, maketai, bet ir žodžiu.“

Pasak urbanistikos specialisto, net ir pats geriausias projektas gali tapti beverčiu, jeigu autorius nesugebės tinkamai perteikti veiksmo scenarijaus, istorijos, idėjos, išskirtinumų. Į tai turėtų atkreipti dėmesį ne tik studentai atsiskaitymų metu, bet ir profesionalai, pristatinėjantys savo projektus užsakovams.

Gero specialisto technologijos nepakeis

Kita būtina savybė būsimiesiems architektams – kūrybiškumas. Urbanisto M. Marozo nuomone, Lietuvoje jauniems žmonėms per dažnai sakoma, kad yra tik vienas teisingas sprendimas, o kiekvienas netradicinis požiūris į problemos sprendimo būdą suprantamas kaip neteisingas.

„Techniniai įgūdžiai, pavyzdžiui, darbas kompiuterinėmis programomis, yra svarbūs, tačiau jie tėra įrankiai, kuriais gali realizuoti savo idėjas. Manau, kad technologijos niekada nepakeis žmogaus tol, kol nesugebės pačios kurti“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot M. Marozo, kūrybiškumo taip pat galima išmokti, bet tam labai daug įtakos turi aplinka, dėstytojai, visuomenė.

Architektas A. Gabrys taip pat pripažįsta, kad architektui būtinų savybių neįmanoma „iškalti“ universiteto suole – reikia nuolat tobulėti, suprasti, kas yra atsakomybė, ir mokytis dirbti komandoje.

Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad formuojant naują architektų komandą, nereiktų remtis sausa statistika (pažymėjimais, atestatais ir pan., – aut. past.), svarbu žmogaus noras tobulėti komandoje, bendravimas su kitais, mokėjimas savarankiškai spręsti kylančius sunkumus ar tiesiog aiškios pastangos kuo geriau atlikti paskirtas užduotis.

„Komanda yra specialistų susibūrimo vieta, kur jei gali atskleisti ir panaudoti savo geriausias turimas savybes“, – neabejoja A. Gabrys.