KTU aplinkosaugininkė Violeta Kaunelienė: kaip toli gali nukeliauti oro tarša?

Violeta Kaunelienė, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja

Šiomis dienomis buvome perspėti riboti buvimą lauke – didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra padidėjusi aerozolio (kietųjų) dalelių ir azoto oksidų koncentracija, pasitaikė atvejų, kuomet viršijamos šių teršalų ribinės paros vertės.

Dažniausiai tokią situaciją lemia tarša, susidaranti deginant kurą, bei transporto emisijos. Teršalai kaupiasi ore dėl šiuo metu esančių labai nepalankių sklaidos sąlygų – sumažėjusios vertikalios turbulencijos, silpno vėjo bei kritulių nebuvimo.

Be to, oro masė iš pietų atnešė Sacharos dulkių, nepaisant to, jog nuo šios dykumos esame per daugiau nei 3 tūkst. kilometrų. Vertėtų žinoti, kad globaliame oro masių judėjime toks atstumas anaiptol nėra didelis.

Afrikos, Azijos ir kitų žemynų dykumų dulkės – nemaža oro taršos problema. Maždaug pusė visų mineralinių dalelių Žemės atmosferoje yra vėjo audrų metu pakeliamos būtent iš Sacharos dykumos, iš kur kasmet į atmosferą patenka 1-3 gigatonų dulkių.

Šios dulkės pridaro nemažai bėdų artimiausiems regionams – pietinei Europai, Kanarų salynui, kur neretai pasitaiko padidintos kietųjų dalių koncentracijos epizodai. Tačiau į šiaurę pernešama tik 12 proc. Sacharos dulkių, 28 proc. jų pernešama į vakarus ir pasiekia Pietų ir Centrinę Ameriką, o didžioji dalis (60 proc.) – į pietvakarius, Gvinėjos įlankos kryptimi.

Afrikos dulkės įveikia Atlantą per 5-7 dienas, tuo tarpu Azijos, didžiąja dalimi Gobio dykumos, dulkės per Ramųjį vandenyną pasiekia vakarinę JAV pakrantę per 7-10 dienų. Aukštis, kuriame vyksta kietųjų dalelių pernašos, priklauso nuo regiono ir vidutiniškai būna 2-6 km ribose.

Analogiškai pernešami ir antropogeninės kilmės teršalai. Štai vakarinę JAV pakrantę pasiekia teršalai iš Kinijos, Indijos, kitų Azijos šalių. Matavimų bei modeliavimo duomenimis iki 65 proc. pažemio ozono koncentracijos JAV vakarinėje dalyje lemia oro tarša Azijoje. Azoto oksidams pernašos per Ramųjį vandenyną metu reaguojant su kitais atmosferos komponentais susidaro ozonas.

Poliarinėse platumose, Špitcbergeno salyne apie 25 proc. sulfatų atmosferos aerozolyje yra ne jūrinės kilmės, tai yra, atkeliavę su oro masėmis. Tai tik keletas pavyzdžių, jog teršalai atmosferoje cirkuliuoja labai dideliais atstumais, ir tik sutelktos visų valstybių pastangos sumažinti taršą gali duoti apčiuopiamų rezultatų.

Lietuvoje vyrauja vakarų ir šiaurės vakarų krypties oro srovės. Kolegos iš Fizinių ir technologijos mokslų centro, analizuodami Preilos oro monitoringo stoties duomenis, konstatuoja, jog daugiausiai  (22 proc.) sieros ir azoto oksidų atnešama iš vakarų. Tolimų oro masių taršos įnašas padidėja iki beveik 47 proc. pridedant pietų, pietryčių ir pietvakarių oro mases. Dominuojant pietų ir vakarų oro masėms, stebima ir didžiausia pažemio ozono koncentracija.

Už didelę dalį oro taršos, ypač šaltuoju laikotarpiu, veikiausiai turime „padėkoti“ artimiausiai kaimynei Lenkijai. The Economist teigimu, Lenkija yra vienintelė Europos valstybė, kurioje energijos gamybai akmens anglies sunaudojama daugiau nei 1990 metais. Tarp 100 Europos miestų su didžiausia oro tarša – 29 Lenkijos miestai.

Savaitgaliui meteorologai žada švaresnę oro masę iš šiaurės, tad galėsime lauke saugiai pasidžiaugti beprasidedančiu pavasariu.