Trečiasis trūkumas – lazeris itin jautrus oro sąlygoms. Izraelyje, kur beveik visus metus plieskia saulė, panaudojimas yra realus, tačiau koks efektyvumas būtų Lietuvoje, esant dažnai blogoms oro sąlygoms?
Mikrobangų ginklai, skirtingai nuo lazerių, leidžia neutralizuoti taikinius, patekusius į veikimo tūrį (gali būti ir dešimtys dronų). Tačiau didelių energijų poreikis, aušinimo sistemos ir antenų dydis greitai išslaptins tokios sistemos lokaciją. Mikrobangos taip pat jautrios oro sąlygoms. Svarbu nepamiršti (ką konstatuoja ir gamintojai), kad tokie ginklai gali paveikti civilinę ar draugišką infrastruktūrą ir elektroniką. Tai reikalauja papildomo rizikos vertinimo, taisyklių ir panaudojimo apribojimo.
Be to, tokia ginkluotė nors ir yra sukurta, tačiau informacijos, kad panaudota realiuose kariniuose veiksmuose, nėra. Viešos demonstracijos paprastai vykdomos optimaliomis sąlygomis arba specialiai parinktuose laukuose. Todėl tik kai kurioms sistemoms suteiktas „lauko“ („theater assessment“) statusas, kuris reiškia, kad pilnas kovinis panaudojimas nėra ištirtas – kitos sistemos neturi net tokio statuso.
Dronų sienos iššūkiai
Vienas pagrindinių iššūkių – pasyviųjų gynybos priemonių trūkumas. Kas bus, jei priešiški dronai prasiverš pro „dronų sieną“? Viena iš likusių gynybos priemonių būtų pasyvių priemonių naudojimas.
Tačiau projekte visiškai nekalbama apie pasyvių priemonių panaudojimą gynybai nuo dronų. Nors galime šaipytis iš agresorių šalies tankų, apdengtų tinklais ar grotomis, ukrainiečiai pripažįsta tokių pasyvių priemonių efektyvumą. Ukrainos gynėjai naudoja tinklus ar kitas pasyvias priemones, gindami savo objektus ir infrastruktūrą nuo dronų.
Dar vienas iššūkis – dronų taktikos kaita. Projektas parengtas remiantis karo Ukrainoje patirtimi. Dronų karas Ukrainoje turėjo savo panaudojimo taktikos fazes, kurios per trumpą laiką (tris metus) jau keturis kartus pasikeitė. Kodėl manoma, kad dronų ataka prieš Lietuvą bus vykdoma pagal tą taktiką, kuri naudojama šiuo metu? Projektas į šį klausimą neatsako, todėl siūlomas „dronų sienos“ modelis gali tapti per siauras ir nepakankamai universalus.
Yra ir daugiau problemų
Iš projekte pateiktos informacijos galima spręsti, kad „Dronų siena“ veiktų taktiniame lygmenyje. Tačiau kiekvienas kariškis pasakys, kad dar yra operatyvinis (operacinis) ir strateginis lygmenys. Ar tai reiškia, kad šie du lygmenys nėra reikšmingi Lietuvai? Viešojoje erdvėje susidaro įspūdis, kad apie strateginį gynybos nuo dronų lygmenį nekalbama iš viso. Galbūt tai įslaptinta, tačiau net ukrainiečiai apie šiuos lygmenis kalba atvirai.
Visa sistema paremta ryšio tinklais („Starlink“, „LoRa“, 4G/5G, AES šifravimas) ir dirbtinio intelekto (DI) valdymu. Kibernetinės atakos, signalų trikdymas ar GPS signalo klastojimas (angl. spoofing) galėtų paralyžiuoti visą sistemą. Priešas galėtų pasinaudoti klaidingais signalais arba užkrėsti valdymo centrus.
Taip pat projekte siūloma „vieninga C5ISR architektūra“, jungianti visus jutiklius, dronus ir operatorius. Dronai patys yra judantys jutikliai ir (arba) užduoties atlikėjai (efektoriai). Kai juos sujungiate į tinklą, jie tampa tinklais grindžiamos karybos (angl. NCW, Network-Centric Warfare) elementais, užtikrinančiais greitą informacijos ciklą, kurio principas yra „aptik taikinį, jį išanalizuok, priimk sprendimą ir jį neutralizuok“.
Toks greitas ciklas leidžia mažesnėmis priemonėmis pasiekti didelį taktinį efektą. Masinio dronų panaudojimo taktika („masė be kainos“) reikalauja greitos koordinacijos ir automatinio valdymo, o tai yra būtent minėtos karybos privalumas. Tačiau tokio masto integracija yra labai rizikinga praktikoje: bet koks sistemos sutrikimas ar nesuderinamumas tarp modulių galėtų išjungti dalį „dronų sienos“. Projekte apie priemones, leidžiančias neutralizuoti tokių sutrikimų pasekmes, nekalbama.
Etika ir žmogiškieji ištekliai
Projekte praktiškai nekreipiamas dėmesys į teisinius ir etinius iššūkius. Jau dabar stebimi, kokie iššūkiai yra su dronų ir balionų numušimu.
Tiek kariuomenės, tiek pasienio atstovai aiškina apie teisines, moralines ir etines pasekmes, jei dronai bus numušti taikos metu. Tuo tarpu projekte teigiama, kad dronai su DI priima sprendimus ir gali smogti autonomiškai. Kyla etinis ir teisinis klausimas: kas atsako, jei tokia sistema netyčia smogia neteisėtam taikiniui ar civiliam objektui, sužeisdama ar pražudydama civilius asmenis, galbūt ir vaikus?
Prie teisinių aspektų galima priskirti ir privatumo klausimą – „Dronų siena“ apima nuolatinį stebėjimą net ir taikos metu – garso, vaizdo, termovizijos, radijo dažnių signalų analizę pasienyje ir gilyn į teritoriją. Tai gali kelti privatumo, duomenų apsaugos ir civilinės teisės klausimų, jei sistema veiks ir taikos metu.
Taip pat tokiai „Dronų sienai“ reikia tūkstančių kvalifikuotų operatorių, analitikų, inžinierių, EK specialistų. Šiuo metu tokių pajėgumų Lietuvoje beveik nėra. Sistemos efektyvumas priklausytų nuo ilgalaikio ir brangaus personalo rengimo.
Kyla klausimas, ar atliktas auditas, kiek ir kokių specialistų reikės užtikrinant efektyvų „Dronų sienos“ veikimą? Tai ne tik dronų operatoriai ir ginkluotų pajėgų personalas, bet ir elektronikos, telekomunikacijų, aviacijos, IT specialistai, galbūt ir chemikai, mechanikos bei statybos inžinieriai.
Moderni gynybos sistema
Viena vertus, nežiūrint kai kurių šiame straipsnyje išdėstytų minčių, „Dronų siena“ yra moderni gynybos sistema. Ji sukurta išmaniai naudoti technologijas, nekenkiant žmonių saugumui. Tai investicija į taiką, saugumą ir Lietuvos technologinę nepriklausomybę.
Kita vertus, šiuolaikinis karas remiasi tinklais grindžiamos karybos doktrina, kurioje bepiločių sistemos yra kertinis akmuo taktinėje grandinėje.
Bepiločių orlaivių sistemos neutralizavimo (angl. C-UAS) ir Vadovavimo, valdymo, ryšių, kompiuterių, kibernetinės erdvės, žvalgybos, stebėjimo ir žvalgymo (angl. C5ISR) sistemų integracija bei elektroninės kovos ir perėmimo sistemų derinimas – kritinis momentas taktiniam efektyvumui. Tam būtų tikslinga sukurti realaus lauko testavimo poligoną ir automatizuotus reagavimo algoritmus.
Kalbant apie tolimesnį „Dronų sienos“ projekto vystymą, visų pirma tikslinga atlikti situacijos studiją ir jos pagrindu parengti gaires, o tada kreiptis į politikus dėl šios sistemos strategijos parengimo.
„Dronų siena“ – nacionalinės gynybos inovacija. Reikia subalansuoto finansavimo plano ir aiškaus NATO integracijos kelio. Svarbu nustatyti atsakomybės ribas ir įtraukti privačius partnerius.
Investicija turėtų būti ne tik į gynybą, bet ir į technologinę pažangą. Taip pat į „Dronų sieną“ būtina pažvelgti ne tik iš taktinio, bet ir strateginio lygmens. Ir, žinoma, neužmiršti įstatymų, kurie leistų išvengti teisinių ir etinių kolizijų šios sistemos panaudojimo atveju.
