2024 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 170 tūkst. bičių šeimų, o net penkios iš jų įsikūrusios Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (KTU MIDF). Tiek bitės, tiek jų nešamas produktas – medus – nuo seno vertinami Lietuvoje ir užima ypatingą vietą šalies gastronomijoje. Tuo tarpu bitės atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje.
Medus – vietoje saldiklių
Remiantis informacija, pateikta anksčiau minėtoje apžvalgoje, norint pasiekti teigiamo medaus poveikio organizmui, reikėtų jį vartoti vietoje kitų saldiklių. Tokiu būdu medus gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, ypatingai cukriniu diabetu ar hiperlipidemija sergantiems asmenims.
„Dėl to medus galėtų būti saugus pagalbinis preparatas, skiriamas kartu su vaistais tam tikroms ligoms gydyti vyresniems nei 1 metų amžiaus žmonėms. Nereikėtų pamiršti, kad šis produktas turi daug cukraus, todėl jį vartoti reikėtų retkarčiais ir sakingai. Nors mokslinių tyrimų apžvalgos išvados ir skamba viltingai, vis tiek siūlyčiau ypatingai atsargiai vertinti galimas medaus naudas sergant diabetu ar turint kitų metabolinių sutrikimų“, – sako KTU mokslininkė.
Tikėtina, kad teigiamą poveikį sveikatai suteikia meduje esantys flavanoidai ir fenoliniai junginiai, todėl šio produkto negalima kaitinti aukštoje temperatūroje. Taip pat pakaitintas medus gali prarasti dalį lakių junginių, suteikiančių jam kompleksišką ir unikalų kvapą.
„Pagrindinis būdas atskirti natūralų, sirupu nepapildytą ir nekaitintą medų yra kristalizacija. Nors daugelis vartotojų trokšta skysto medaus, kristalizacija natūraliame meduje vyksta gana greitai po surinkimo. Tad medus su kristalo dalelėmis yra autentiškumo, o ne gedimo požymis“, – teigia A. Zabulionė.
Nuo idėjos iki dūzgiančios realybės
KTU MIDF surinktas bičių medus panaudojamas įvairiais būdais – juo vaišinami darbuotojai, o dalis dovanojama fakulteto svečiams kaip simbolinė ir išskirtinė dovana.
Aviliai tampa ne tik inovatyvia erdve edukacijai, bet ir dizaino bei inžinerijos tyrimams. Fakulteto studentai ir dėstytojai čia gali gilintis į natūralią korio struktūrą, kuri ne kartą įkvėpė tiek tvaraus dizaino, tiek inžinerinių sprendimų – nuo 3D spausdinimo technologijų iki konstrukcijų optimizavimo. Arba būti įkvėpti bičių darbo, hierarchijos ar netikėtų faktų apie šiuos vabzdžius.
„Bitės – vienos svarbiausių pasaulio ekosistemos dalyvių ir atlieka neįkainojamą darbą augalų apdulkinimo procese. Visuomenė teoriškai supranta bičių svarbą, bet dar ne visada iki galo įvertina ką jų netektis reikštų pasauliui. Šie vabzdžiai yra neįtikėtinai svarbūs visos ekosistemos sveikatai. Manau, kad tokios iniciatyvos – kaip mūsų bitynas – gali prisidėti prie aplinkosaugos sąmoningumo ugdymo“, – kalba dr. G. Čižauskas.
