KTU bibliotekai vadovaujanti geriausia šalies bibliotekos vadovė Gintarė Tautkevičienė: pačios įdomiausios grožinės literatūros knygos manęs dar laukia ateityje

Neseniai įvyko geriausios bibliotekos vadovės konkursas, kuriame garbingiausią titulą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) bibliotekos vadovė doc. dr. Gintarė Tautkevičienė. Kiek reikia perskaityti knygų, kokio išsilavinimo ir asmeninių savybių reikia norint būti išrinkta geriausia bibliotekos vadove paprašėme pačios nugalėtojos.

– Gintare, kiek laiko dirbate KTU bibliotekoje? Ar visuomet svajojote tapti bibliotekininke?

– KTU bibliotekoje darbuojuosi beveik 23 metus, bet mano gyvenimas su šiuo universitetu susijęs jau daugiau kaip 4 dešimtmečius.

Visuomet labiau domėjausi tiksliaisiais mokslais: matematika, chemija, technologijomis, todėl pasirinkau studijas tuometiniame Kauno politechnikos institute Cheminės technologijos fakultete, kur įgijau visuomeninio maitinimo technologijos ir organizavimo diplomą.

Po dešimtmečio nusprendžiau tęsti studijas KTU, tačiau tąkart studijas rinkausi socialinių mokslų srityje, nes tuo metu dirbau mokykloje (mokiau naudotis taikomosiomis programomis ir internetu), pradėjau studijas edukologijos magistrantūroje.

Tuomet sulaukiau pasiūlymo dirbti bibliotekoje su nauja sritimi – el. išteklių prenumerata ir prieiga prie jos. Šis darbas mane „užkabino“. Kadangi tai buvo nauja sritis, reikėjo daug mokytis ir įgyti žinių, kurių Lietuvoje tuo metu nebuvo, bendrauti su užsienio leidėjais ir duomenų bazių tiekėjais. Supratau, kad ši informacijos ir mokslinės komunikacijos sritis ateityje sparčiai vystysis, todėl nepabūgau tam skirti savo dėmesio ir laisvalaikio.

Reikalingų profesinių žinių įgijau per praktinę veiklą, užsienio stažuotėse, nuolat mokiausi ir domėjausi bibliotekininkystės ir informacijos komunikacijos mokslų naujovėmis.

– Kaip pavyko pelnyti geriausios šalyje bibliotekininkės vardą?

– Džiaugiuosi turėdama galimybę nuolat tobulėti, lankytis bei susipažinti su pažangiausiomis pasaulio bibliotekomis, tokiomis kaip Ročesterio universiteto (JAV), Dublino Trinity koledžo (Airija), Vakarų Australijos universiteto ir Curtin universiteto (Australija), Baltijos ir kt. Europos šalių bibliotekų veikla.

Sukauptos žinios ir patirtis padėjo sukurti akademinės bibliotekos viziją ir parengti bibliotekos strategiją, kurią pradėjome įgyvendinti 2014 m. Per penkerius metus pavyko įgyvendinti strategijoje numatytus pokyčius. Smagu, kad šaunusis bibliotekos kolektyvas visuomet buvo su manimi, palaikė ir padėjo įgyvendinti suplanuotas veiklas.

Juk mūšyje vienas – ne karys. Geriausiu gali tapti tik tuomet, kai greta tavęs yra gera komanda, kuri tavimi tiki ir yra pasirengusi dirbti bei keistis drauge su tavimi, o visa komanda turi universiteto vadovų palaikymą ir sektinus pavyzdžius.

Laimei, savo profesinės karjeros kelyje sutikau daug puikių specialistų ir vadovų, iš kurių mokiausi, kurie dalijosi savo žiniomis ir patirtimi, sudarė sąlygas tobulėti bei pasitikėjo mano galimybėmis. Man tai buvo didelė paskata.

– Kokios knygos jums labiausiai patinka?

– Knygų skaitymas nuo vaikystės buvo vienas didžiausių pomėgių. Jeigu knyga „užkabindavo“, visą naktį praleisdavau ją skaitydama ir į pamokas eidavau visiškai nemiegojusi. Labiausiai mėgstu knygas su „intriga“: nuotykių, fantastines, detektyvus. Kuo didesnė intriga, tuo įdomiau.

Deja, dabar grožinės literatūros skaitymui laiko randu mažai – nebent per atostogas. Kitu laiku prioritetą teikiu profesinei literatūrai – domiuosi akademinių bibliotekų kaita ir inovacijomis, mokymosi erdvių kūrimu, atviruoju mokslu ir atvirąja prieiga, mokslo vertinimu bei įvairiomis komunikacijos sritimis.

Vadovo darbas reikalauja nuolatinio bendravimo ir dėmesio žmonėms, todėl daug skaitau vadybai, komunikacijai, bendravimo psichologijai skirtos literatūros. Be to, greta bibliotekos vadovo darbo, dirbu ir pedagoginį, todėl daug laiko skiriu edukologijos tematikos literatūrai bei pasirengimui paskaitoms.

Dažnai juokauju, kad pačios įdomiausios grožinės literatūros knygos manęs dar laukia ateityje.

–  Kiek darbuotojų dirba KTU bibliotekoje ir ar jie spėja susitvarkyti su gana gausiu knygų archyvu?

–  Prieš keletą dešimtmečių, kai pradėjau dirbti KTU bibliotekoje, čia dirbo 73 darbuotojai. Šiuo metu šis skaičius ženkliai sumažėjęs ir tesiekia 39 darbuotojus.

Tuo tarpu veiklos sritys labai išsiplėtė, atsirado naujos pareigybės: informacijos vadybininkai, institucinės talpyklos vadybininkai, dalyko bibliotekininkai, duomenų bibliotekininkai. Tradicines veiklas, tokias kaip katalogavimas ir fondų tvarkymas, vykdo ganėtinai maža dalis darbuotojų. Didesnė dalis darbuotojų užsiima kitokiomis veiklomis – analizuoja duomenų bazes ir rūpinasi prieiga prie el. išteklių, mokslo publikacijų metaduomenų kūrimu, aprašymu ir įkėlimu į talpyklą, vykdo vartotojų mokymus.

Darbuotojai daug laiko skiria bendravimui su bendruomene, informavimui, projektinėms bei kitoms bibliotekos prioritetinėms veikloms. Kad ir kaip ironiškai skambėtų, karantinas leido daugiau laiko skirti fondų atrankai, tvarkymui, jų aprašymui kataloge. Smagiausia, kad per 2020-uosius metus padarėme tai, ko nespėjome per dešimtmetį.

Pastebime, kad bibliotekoje itin trūksta darbuotojų, kurie išmanytų ir daugiau laiko galėtų skirti atvirojo mokslo bei atvirosios prieigos, mokslo vertinimo, duomenų valdymo ir kitiems užsienio bibliotekose prioritetu laikomiems klausimams. Deja, mažėjant darbuotojų, šiems klausimams galime skirti nedaug laiko.

– Kiek bibliotekininkui svarbios profesinės žinios? 

– Bibliotekininkui, kaip ir bet kurios srities specialistui, yra labai svarbios profesinės žinios. Per pastaruosius keletą dešimtmečių bibliotekininkystė, kaip ir daugelis kitų sričių, patyrė didelių transformacijų. Nors bibliotekos ir siejamos su knyga, vis didesnę jų veiklos dalį užima el. ištekliai: el. knygos ir periodiniai leidiniai.

Jau daugiau kaip dešimtmetį bibliotekos nebeprenumeruoja spausdintų žurnalų, o įsigyja prieigas prie el. periodinių leidinių, kuriuose skaitytojai randa ne vien tekstą, bet ir integruotą vaizdą, garsą bei kitus dinaminius elementus.

Nors el. leidinių nereikia tvarkyti ir saugoti, daug laiko tenka skirti bendravimui su duomenų bazių tiekėjais, vartotojų mokymui, informacijos sklaidai ir kitoms anksčiau bibliotekose nevykdytoms veikloms. Bibliotekų darbuotojai daug laiko skiria vartotojų pagalbai, konsultacijoms, įvairiems mokymams. Mokymų medžiaga pateikiama virtualioje mokymosi aplinkoje, o mokymai vyksta nuotoliniu būdu.

– Ar Lietuvoje rengiami bibliotekininkai?

– Deja, Lietuvoje susiklostė situacija, kad jau dešimtmetį šalies aukštosios universitetinės mokyklos nerengia bibliotekos darbuotojų, todėl susiduriama su specialistų trūkumu, kuriuos tenka patiems rengti, apmokyti  ir rūpintis jų profesiniu tobulėjimu.

Tai gana sudėtingas procesas, kadangi nauji darbuotojai neturi elementarių žinių, reikalingų profesionaliems bibliotekininkams. O ir bibliotekų senbuviams trūksta žinių, reikalingų vykdant naujas bibliotekų veiklas. Naujos žinios ir patirtis įgyjama per tarptautinį bendravimą ir bendradarbiavimą, dalyvavimą tarptautinių organizacijų ir projektų veikloje.

Šiandienos bibliotekininkui reikia visai kitokių žinių ir gebėjimų nei prieš 20-30 metų. Nepakanka mokėti tvarkyti fondus, katalogus, aptarnauti lankytojus. Dabar bibliotekos daug dėmesio skiria informacinių paslaugų vystymui, autorių teisėms, atvirajai prieigai, mokslo duomenų valdymo klausimams. Visos šios sritys reikalauja naujų žinių ir kompetencijų, tad nuolatinis mokymasis, profesinių žinių atnaujinimas yra kiekvieno bibliotekininko prioritetas.

– Kaip pandemija koregavo bibliotekos veiklą?

– Biblioteka daugiau kaip metus laiko nepriėmė lankytojų savo erdvėse, bet viso karantino laikotarpiu skolino skaitytojams leidinius į namus. Biblioteka gana sėkmingai prisitaikė prie darbo karantino sąlygomis – išteklius ir paslaugas perorganizavo taip, kad galėtų aptarnauti vartotojus nuotoliniu būdu. Taipogi biblioteka suteikė prieigą prie didelės el. knygų ir straipsnių kolekcijos, todėl vartotojai jais galėjo naudotis iš savo kompiuterių namuose.

Sulaukę skaitytojų prašymų, bibliotekos darbuotojai rengė spausdintų išteklių fragmentų kopijas ir siuntė jas jiems el. paštu. Studentai ir dėstytojai galėjo dalyvauti nuotoliniuose mokymuose, rasti mokymosi medžiagą virtualioje mokymosi aplinkoje „Moodle“, prisijungti ir dar kartą peržiūrėti mokymų įrašus jiems patogiu laiku. Manau, kad dalis šių paslaugų, virtualioje erdvėje bus teikiamos ir pasibaigus karantinui.

– Ar vis dar šalyje įvesti karantino ribojimai nesutrukdys paminėti KTU bibliotekai svarbios datos – 100-mečio minėjimo?

– Bibliotekos 100-čio minėjimas turėtų vykti 2023 m. sausio 1 d., tad dar nemažai turime laiko. Jau dabar pradedame rengti virtualias parodas, kurios bus prieinamos bibliotekos tinklalapyje.

Tikiuosi, kad iki bibliotekos jubiliejaus gyvenimas spės sugrįžti į įprastas vėžes ir galėsime tinkamai paminėti šią bibliotekai ir KTU svarbią datą ne tik virtualioje erdvėje, bet ir po modernizacijos duris atvėrusiame šiuolaikiškame multifunkciniame centre su integruota biblioteka.