– Kokios yra pagrindinės problemos, su kuriomis daugelis abiturientų susiduria pasiruošdami matematikos egzaminui? Kokių temų ar konceptų jie dažniausiai nepajėgia suprasti?
– Didžiausi sunkumai – užleistos spragos. Matematikoje nėra nesvarbių temų – čia viskas susiję, todėl labai svarbu mokėti paprastesnius veiksmus, kad galėtume atlikti sudėtingesnius. Pavyzdžiui: trupmenų sudėtis – nesuprantu, ar neišmokau, bet lengvai galiu išsisukti su skaičiavimo mašinėle, – tereikia nustatyti skaičiuotuve funkciją, kuri leidžia veiksmus atlikti su trupmenomis. Vyresnėse klasėse jau reikia atlikti veiksmus ne su skaičiais, bet su reiškiniais: sudėti ar atimti trupmenas, kurių vardiklyje ne skaičiai, o daugianariai – ir čia skaičiavimo mašinėlė jau nepadės. Todėl pirmas žingsnis – išsiaiškinti spragas ir jas panaikinti. Tai labai individualu, čia nėra bendro recepto. Spragas galima nustatyti įvairių testų pagalba.
Tačiau noriu akcentuoti, kad yra ir tokių temų, kurių vengia beveik visi mokiniai. Vieni didžiausių „baubų“ yra trigonometrija ir tikimybių teorija. Čia jau tenka padirbėti papildomai, bet ir tai įveikiama, jei naudojami tokie mokymo metodai kaip minčių žemėlapis, atminties kortelės ar probleminis mokymas.
– Kaip vertinate bendrą abiturientų matematikos žinių lygį, kai jie ateina į universitetą? Gal pastebėjote tam tikrų trūkumų ar iššūkių, su kuriais jie susiduria?
– Labai priklauso nuo to, kuriame fakultete studentai studijuoja. Techniškuosiuose fakultetuose matematinės žinios būna daug geresnės. Didžiausias iššūkis yra panaikinti baimes ir stereotipus. Po to svarbu studentus išmokyti mokytis. Tai ir yra svarbiausia, ką duoda universitetinis išsilavinimas.
– Kaip būtų geriausia pasiruošti matematikos egzaminui abiturientams, kurie jaučiasi nepasitikintys savo žiniomis šioje srityje? Galbūt turite rekomendacijų dėl efektyvių mokymosi metodų, kuriuos galėtų naudoti abiturientai pasiruošdami matematikos egzaminui?
– Visų pirma, reikia išsiaiškinti kodėl atsiranda tas nepasitikėjimas? Ar tai pedagogas, su kuriuo mokinys neranda bendros kalbos, ar tai kolektyvas, kuriame jis patiria stresą, ar tai spragos, kurios trukdo suprasti naujas temas, ar tai sveikatos problemos? Kai išsiaiškinamos priežastys, belieka jas panaikinti.
Dėl aplinkos ir bendravimo problemų gali padėti psichologas arba mokyklos pakeitimas. Spragas nustatyti gali padėti specialistas ir belieka susidaryti planą, skirti laiko joms pašalinti. Yra daug metodų, kurie padeda mokytis. Jau minėjau mano mėgstamiausius – atminties korteles ir minčių žemėlapius. Gerų metodų yra ir daugiau. Sveikatos problemoms spręsti kartais užtenka sutvarkyti mokymosi ir poilsio tvarkaraštį, atsižvelgiant į naujausius neuromokslininkų atradimus ir voilà (prancūzų kalba – štai).
– Jau ne vienerius metus organizuojate parengiamuosius kursus „Pasiruošk matematikos valstybiniam egzaminui su KTU MGMF“. Kaip šie kursai gali prisidėti prie sėkmingo pasiruošimo?
– Visų pirma, spragų nustatymas – pirmas žingsnis yra testas, kuris ir padeda tai išsiaiškinti. Po to yra įvadinė pamoka, kurioje, remiantis naujausiais neuromokslininkų atradimais, yra aiškinama, kaip mokytis, kaip atsiminti, kaip neužmiršti, kaip mąstyti.
Toliau yra pagrindinės temos, kurios bus brandos egzamine. Trumpa teorija ir daug įvairių uždavinių. Parinktas geras kolektyvas dėstytojų, savo dėstomos temos „asai“. Kartais tos pačios temos paaiškinimas kitais žodžiais padeda abiturientui suvokti sunkią temą.
– Ką galėtų padaryti tėvai ir mokytojai, kad padėtų abiturientams pasiruošti matematikos egzaminui?
– Palaikyti ir padėti suderinti darbo ir poilsio valandas. Nieko gero nebus, jei vaikas dieną ir naktį mokysis. Norint, kad išmokta formulė ar terminas „nepabėgtų“ iš smegenų, reikia duoti laiko toms smegenis sudėlioti neuronus į tinklą, o tai galima tik tada, kai vaikas miega, valgo arba sportuoja ir būtinai tuo metu palieka ramybėje telefoną, kompiuterį ir televizorių.
– Kaip vertinate abiturientų progresą kursų metu? Kaip vertinate jų pasirengimą?
– Daugelis mokinių lieka patenkinti kursais ir tvirtina, kad kursai jiems labai padėjo ir dėkoja dėstytojams. Visi baigę mokymus išlaiko matematikos egzaminą, daugelis pagerina rezultatus ir įstoja ten, kur svajojo. Jie čia įgauna ne tik žinias, bet ir labiau pasitiki savimi, mažiau stresuoja.
– Kaip manote, kokią reikšmę geras šio egzamino pasiruošimas turi abituriento ateičiai? Ar visi moksleiviai tai supranta? Galbūt turite idėjų, kaip paaiškinti moksleiviui, kodėl matematika yra itin svarbi jų ateičiai?
Lietuvių liaudies išmintis sako: „Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi“. Jau senovėje žmonės suprato išsilavinimo vertę. Šiuolaikinis mokslas sako tą patį: tai, ką suprasi, įsisavinsi ir išmoksi iki 25-erių metų – pagerins tavo smegenis. Tai yra toks trumpas laiko tarpas, kada tu gali surinkti savo „kompiuterio“, kurį nešioji ant pečių, pajėgumą.
Parengiamieji kursai „Pasiruošk matematikos valstybiniam brandos egzaminui su KTU MGMF“ startuos jau lapkričio 7 d. Daugiau informacijos ir registracija: https://mgmf.ktu.edu/parengiamieji-kursai/
