Pereiti prie turinio
ieškoti

KTU doktorantė tiria sankcijų Rusijai poveikį – kokiais būdais jas bando apeiti agresorė?

Svarbiausios | 2025-06-17

2022 metais Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Vakarų valstybės įvedė precedento neturintį sankcijų paketą, kuriuo siekiama ekonomiškai izoliuoti šalį agresorę. Visgi naujausi duomenys rodo, kad Rusija sėkmingai perkėlė savo prekybą į Azijos šalis – Kiniją, Indiją ir Turkiją, bei pradėjo naudotis alternatyviais finansiniais kanalais.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos doktorantė Paulina Kašėtienė, tyrinėjanti tarptautinių sankcijų poveikį makroekonomikai, pastebi, kad Vakarų valstybių sankcijos Rusijai agresorę paskatino stiprinti prekybos ryšius su „draugiškomis“ arba neutraliomis kaimyninėmis šalimis.

„Galima numanyti, kad Rusijos ekonominiai ryšiai su Kinija, Turkija bei Indija stiprėjo natūraliai, nes šių šalių eksporto ir importo srautai apskritai nebuvo stipriai paveikti globalių sukrėtimų, pavyzdžiui COVID-19 pandemijos. Tuo tarpu tarptautinės prekybos ryšių stiprėjimas su Baltarusija ir Kazachstanu labiau laikomas sąmoningu bandymu apeiti Vakarų taikomas sankcijas“, – pasakoja P. Kašėtienė.

KTU doktorantė Paulina Kašėtienė
KTU doktorantė Paulina Kašėtienė

Rusijos bandymai išvengti sankcijų

Iki 2022 metų Rusijos didžiausios eksporto partnerės buvo Kinija, Nyderlandai, Vokietija ir Turkija, o importo – Kinija, Vokietija, JAV, Baltarusija. Prasidėjus karui Ukrainoje ir įsigaliojus sankcijoms, Rusijos prekybos kryptys pasikeitė – pagrindiniais partneriais tapo Azijos šalys. Kinija išsiveržė į pirmą vietą tiek tarp eksporto, tiek tarp importo partnerių.

„Nyderlandų vietą užėmė Indija, o Turkija pakilo į antrą vietą tarp importo ir trečią tarp eksporto partnerių. Įdomu tai, kad Kazachstanas, anksčiau nebuvęs tarp pagrindinių partnerių, dabar yra ketvirtas tiek eksporto, tiek importo srityse. Šie pokyčiai rodo augančią Kazachstano ir Turkijos ekonominę priklausomybę nuo Rusijos ir Kinijos“, – teigia P. Kašėtienė.

Ieškodama būdų, kaip prisitaikyti prie Vakarų įvestų apribojimų, Rusija pasitelkia ne tik alternatyvius prekybos partnerius, bet ir technologinius sprendimus – kriptovaliutas bei alternatyvias finansines platformas.

„Pavyzdžiui, po karo pradžios Rusija buvo atjungta nuo SWIFT – pagrindinės tarptautinių pinigų pervedimų sistemos. Tačiau dar 2014 m. šalis pradėjo kurti savo alternatyvą – SPFS sistemą, kuri dabar naudojama ne tik pačioje Rusijoje, bet ir jai draugiškose šalyse. Be to, Rusija naudoja ir Kinijos sukurtą tarptautinių mokėjimų sistemą CIPS, o 2022 m. šalies centrinis bankas pradėjo bandymus su kriptovaliutomis – taip siekiama sudaryti finansinius sandorius su šalimis, kurios oficialiai palaiko sankcijas“, – aiškina P. Kašėtienė.

Sankcijų poveikis valstybėms agresorėms

KTU doktorantė atkreipia dėmesį, kad tai ne pirmasis atvejis pasaulyje, kai sankcijos neveikė taip, kaip tikėtasi. Apskritai ši tema visada buvo daugiau ar mažiau aktuali dėl nuolatinių politinių ar ekonominių nesutarimų pasaulyje, bet išvada dažniausiai atitikdavo istorinius faktus – sankcijos ne visada sukelia greitą efektą, tačiau yra būtinas ir vertybiniu pagrindu paremtas tarptautinės bendruomenės atsakas.

„Visgi 2022-ųjų metų prasidėjusį karą lydėjo dar niekada nematyto masto sankcijų paketai, kurių poveikis Rusijai iki galo šiandien dar nėra ištyrinėtas. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad ilgalaikis sankcijų poveikis gali būti vertinamas tik nuo trečiųjų jų taikymo metų, todėl tai puiki niša ateities tyrimams“, – sako ji.

KTU doktorantė tiria sankcijų poveikį Rusijai
KTU doktorantė tiria sankcijų poveikį Rusijai

Šį tyrimą apie sankcijų poveikį Rusijai ir agresorės bandymus jas apeiti KTU doktorantė jau pristatė tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Romoje. P. Kašėtienė teigia, kad doktorantūros studijų metu labiausiai vertina galimybę ne tik klausytis modulių, bet ir vykdyti individualią mokslinę veiklą. Tai leidžia nuodugniau įsigilinti į temą, pažvelgti į ją iš įvairių kampų bei megzti profesinius ryšius su kolegomis iš viso pasaulio.

„Žinoma, šis kelias visada lengviau įveikiamas, kai juo kartu keliauja ir kolegos doktorantai. Bendradarbiavimas ir tarpusavio palaikymas – padeda atrasti naujus, dar iki šiol neištirtus dalykus“, – priduria P. Kašėtienė.