KTU ekspertai: apskaitos profesionalas turi išmanyti daugiau nei tik nacionalinius reglamentus

Jau 2015 metais Lietuvos buhalterių reikalavimas atšaukti visuotinį vyriausiųjų apskaitininkų egzaminavimą buvo patenkintas. Tačiau neramumai tarp šios srities specialistų dar nesibaigė. Praėjusią savaitę viešai Lietuvos buhalteriams išplatintame laiške „Kaip Finansų ministerija pasiuntė buhalterius žibučių ieškoti“ raginama keisti dabartinį Buhalterinės apskaitos įstatymą, nustatantį, kad buhalteriu profesionalu gali būti asmuo, kurio profesinių žinių dėl Verslo apskaitos standartų (VAS) taikymo niekas nepatikrino, tačiau patikrintos kitos ES šalies mokestinės, teisės ir apskaitos aktų taikymo žinios bei kuris privalo būti asociacijos, kuri yra JAV registruotos Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) narė (-ys). Laiško autorių nuomone, šis įstatymas egzaminavimą padaro dar sudėtingesniu.

Pokyčiai baugina, bet yra reikalingi

KTU EVF Apskaitos katedros docentė Alfreda Šapkauskienė sako, kad šių specialistų bendruomenės nepasitenkinimas iš dalies pateisinamas, tačiau globalizacijos mastas reikalauja, kad apskaitos profesionalas mąstytų kur kas plačiau.

„Pasipriešinimas visiškai suprantamas, nes pokyčiai bei aukštesni standartai iš pradžių verčia nerimauti. Be to, informacija, pateikiama dėl apskaitos profesionalo vardo suteikimo, buvo vilkinama, keičiama bei nepakankamai iškomunikuota visuomenei“, – sako A. Šapkauskienė.

Ekspertės nuomone, gana didelė problema yra ir vyraujantis nepakankamas supratimas kas yra laiške minima IFAC organizacija.

„Tai ne „tik JAV registruota asociacija“, bet didžiausia pasaulyje organizacija, vienijanti apie 3 milijonus apskaitos praktikų, auditorių, švietimo bei apskaitos reglamentavimo atstovų iš daugiau nei 175 profesinių organizacijų bei daugiau nei 130 pasaulio šalių. Tai, kad Lietuvos auditorių rūmai (LAR) yra IFAC narė rodo jos pasaulinį pripažinimą, tačiau LAR ilgą laiką vienijo tik audito profesijos atstovus, tad įsigaliojus šiam įstatymui LAR veikla turėtų plėstis“, – patikslina A. Šapkauskienė.

Anot docentės, apskaitos profesionalas turėtų suprasti daugiau nei nacionalinius reglamentus. To reikalauja šiandieninis globalizacijos mastas, kai dauguma įmonių vykdo su užsienio šalimis susijusią veiklą. Be to, Lietuvos Verslo apskaitos standartai buvo sukurti Tarptautinių apskaitos standartų pagrindu, todėl labai daug skirtumų juose ir nėra.

„Lietuva nėra izoliuota ir nors pasaulyje nerastume dviejų šalių kurios turėtų identiškas apskaitos sistemas, tačiau spartaus apskaitos harmonizavimo ir konvergencijos proceso rezultatas – skirtumai tarp šalių ne didėja, bet nuolat sparčiai mažėja. Pavyzdžiui, šiandien pasaulinių apskaitos standartų plitimą viešai remia daugelis tarptautinių organizacijų, įskaitant G20, Pasaulio banką, Tarptautinį valiutos fondą, Bazelio komitetą, IOSCO, ir IFAC, o Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus reikalauja ar leidžia taikyti ne mažiau nei 133 pasaulio šalys, iš jų Mažų ir visuotinių įmonių tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą reikalauja ar leidžia taikyti 80 šalių, 11 šalių svarsto“, – aiškina A. Šapkauskienė.

Reikia kelti ir profesijos prestižą

Tam, kad apskaitininkai, norėdami įgyti tarptautinę kvalifikaciją, neprivalo, kaip teigiama laiške, vykti į JAV. Jau kelerius metus Lietuvoje, KTU veikia ACCA egzaminavimo centras, be to, nuo šių metų atsirado ir papildoma galimybė dar sumažinti šios kvalifikacijos įgijimo išlaidas.

„KTU Apskaitos bakalauro bei Apskaitos ir audito magistrantūros programos užtikrina naujausias apskaitos, audito ir mokesčių žinias sėkmingam integravimuisi į darbo rinką nacionalinėse ir tarptautinėse įmonėse. Kompetencijos ir žinios, reikalingos tvarkyti Lietuvos įmonių finansinę ir mokestinę apskaitą pagal Lietuvos teisės aktus, yra kaip savaime suprantamos šiose programose. Dar daugiau, programos atitinka tarptautinio lygio apskaitos ir audito programoms keliamus reikalavimus ir užtikrina net ir apskaitos profesionalui reikalingas kompetencijas. ACCA akreditacija, t. y. užskaitomi egzaminai, yra pridėtinė vertė, prie KTU diplomo“, – primena KTU EVF Apskaitos katedros docentė,  Apskaitos studijų krypties programų vadovė Lina Klovienė.

Pasak jos, svarbiausia yra pagal tarptautinius standartus perengtose studijų programose įgyjamos kompetencijos, kurios svarbios ir reikalingos dirbantiems nacionalinėse ir/ar tarptautinėse įmonėse. Taip formuojamas ir apskaitininko profesionalo lygis ir šios profesijos prestižas Lietuvoje.