Ši tematika yra be galo plati ir išsami, tad viską aptarti vienu kartu būtų tiesiog neįmanoma. Asmeniškai man, ypač pagalvojus apie miestus ir šiuo metu taip jautrią klimato kaitos problematiką, ypač svarbus yra darnaus susisiekimo bei švarus ir klimato kaitai atsparus miestas.
Kauniečiui – po 0,75 automobilio
Kaip gi atrodo darnaus susisiekimo miestas? Oficialus apibrėžimas darnaus susisiekimo miestą apibūdina taip: tai miestas, kuris atliepia šiandienos ir rytojaus susisiekimo poreikius, kurio transporto sistema yra subalansuota, prieinama, efektyvi ir saugi.
Tokio miesto gyventojams prieinamas skirtingų rūšių transportas – patogiai pasiekiamas, įperkamas ir tinkamu laiku kursuojantis viešasis, bevariklis, elektrinis, kelionės pėsčiomis, dalijimosi paslaugos ir kombinuotos kelionės.
Pats savo kasdienėms kelionėms į darbą renkuosi dviratį, keliauju pėsčiomis arba naudojuosi viešuoju transportu. Automobilis paliekamas kieme ir laukia kelionių su šeima. Tačiau galima suprasti, kad tokias judumo priemones miestuose renkasi ne kiekvienas.
Pagal oficialius „Regitros“ 2024 metų duomenis, Kauno mieste yra įregistruota apie 230 tūkst. įvairių rūšių transporto priemonių, tad statistiškai vienam Kauno miesto gyventojui tenka po 0,75 transporto priemonės.
Drąsiai galiu teigti, kad Lietuva – automobilizmo kraštas. Turėti po 2 automobilius šeimoje dažnai tampa būtinybe, o didžiojoje dalyje miestų gatvėse važiuojančiuose automobiliuose matomas tik vienas žmogus. Dėl to miestas kenčia nuo nepakeliamų spūsčių, oro ir triukšmo taršos.
Darnus judumas – milžiniškas iššūkis
Miestą paversti darnaus judumo miestu yra tikras iššūkis. Ši užduotis apima urbanistinės infrastruktūros klausimus, miesto organizacinius, viešojo transporto, eismo organizavimo ir kitus klausimus, ekonominius, technologinius sprendimus, ir, įvardinčiau kaip svarbiausią priežastį – žmonių sąmoningumą (arba socialinius veiksnius).
