KTU ekspertė: kuo pavojinga lipni juostelė pakuojant Kalėdines dovanas?

Apie kalėdines dovanas artimiesiems dažnas žmogus ima galvoti dar pirmajam sniegui neiškritus, tačiau net išrinkus tinkamiausią, neapleidžia klausimas – kaip ją supakuoti? Šventiniais simboliais papuoštas popierius, maišeliai ar dėžutės, slepiančios parinktą dovaną, atitarnauja vos keletą sekundžių ir keliauja į šiukšliadėžę, taip didindamos per šventes išmetamų daiktų kiekį.

Vartojimo, atrodo, šventiniu laikotarpiu neišvengsi – nuo dovanų kiekvienam šeimos nariui, draugui, kolegai ar pažįstamam lūžta parduotuvių lentynos, kiekviena prekė pakuojama ne tik į kartoninį, bet ir į plastikinį įpakavimą, o vėliau – į dovanų popierių ar maišelius. Tačiau pirkėjų sąžinės balsą užgožia žinojimas, jog šiais laikais daugelį medžiagų galima perdirbti. Tiesa, Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro (KTU PITC) atstovė Zita Markevičiūtė primena, jog ne visos dovanų popieriaus rūšys tinka perdirbimui.

„Perdirbti galima bene visas medžiagas, tačiau būtina sąlyga – jos turi būti iš vienos medžiagos arba lengvai atskiriamos nuo kitų, kad po vartojimo atsidurtų reikiamoje šiukšliadėžėje, rūšiavimo konteineryje ir perdirbimo įrenginiuose. Įprastas gofruotas ir negofruotas popierius yra perdirbamas, tačiau tokie Kalėdinio popieriaus elementai, kaip priklijuoti blizgučiai arba folijuoti motyvai yra gražios dekoracijos, kurios stipriai apsunkina, o kartais ir visiškai apriboja popieriaus perdirbimą“, – sako KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) jaunesnioji mokslo darbuotoja.

Siūlo atsisakyti lipnios juostos

Net išsirinkus perdirbamą dovanų popierių kelionė tvarumo link nesibaigia – siekiant mažiausio poveikio aplinkai ekspertė rekomenduoja papildomai dovanų popieriaus nepuošti dažais ar šventiniais lipdukais, o lipnią juostą pakeisti kitomis alternatyvomis.

„Dažai, klijai, įvairiausios popieriaus dangos – visa tai daro neigiamą įtaką popieriaus perdirbimui ir dažnu atveju tokia medžiaga atsiduria buitiniuose konteineriuose, o vėliau –  atliekų deginimo įrenginiuose. Lipnią juostą siūlyčiau pakeisti medžiagomis, kuriose nėra klijų, pavyzdžiui virvelėmis, kurias galima pasigaminti iš senos nebenaudojamos tekstilės. Nors lipni juosta neužkerta kelio perdirbimui, bet joje esantis klijų sluoksnis pažeidžia popieriaus paviršių, sutepa popieriaus plaušelius, o tai daro neigiamą įtaką perdirbamo popieriaus kokybei“, – teigia Z. Markevičiūtė.

Nors išpakuojant dovaną Kalėdinį popierių ne visada pavyksta išsaugoti nepažeistą, maišelius ir dėžutes galima panaudoti kitais metais. Tačiau ar minėtos priemonės tikrai yra ekologiškesnės nei dovanų popierius?

„Vienareikšmiškai atsakyti negalima, nes tai priklauso nuo to, iš ko dėžutės ar maišeliai yra pagaminti ir kur, kad ir po kelerių metų, atsidurs vartojimo pabaigoje. Bet pakartotinis panaudojimas be abejo yra tvaraus vartojimo pavyzdys, todėl jei galime rinktis daugkartinius dovanų pakavimo sprendimus, tą siūlyčiau ir daryti“, – sako KTU doktorantė.

Dovanų pakavimo alternatyvos

Ne kiekvieną šeimą Kalėdų senelis aplanko Kūčių naktį – kiti dovanas po eglute randa dar prieš savaitę, tačiau išpakuoja tik šventinį rytą. Tuomet supakuoti dovaną, atrodo, privalu, juk kitaip tas, kam šis gestas skirtas, iškart suprastų ko tikėtis Kalėdų rytą. Norintiems dovanų pakavimo žingsnį praleisti, Z. Markevičiūtė siūlo dovaną paslėpti.

„Nepakuoti būtų pats tvariausias pasirinkimas, tačiau Kalėdinių dovanų išpakavimo procesas yra laukiamos staigmenos dalis, todėl vargiai to išvengsime. Vienas iš dovanos nepakavimo variantų – paslėpkite dovaną, o po eglute vietoj dovanos padėkite instrukciją, kaip paslėptą dovaną susirasti. Ieškojimo momentas gali būti ne ką mažiau intriguojantis, nei dovanos išpakavimas. O jei toks variantas nepriimtinas ir visgi norisi tradicinio varianto su dovanomis po egle – pakuokite jas į nebenaudojamas medžiagas, kurių namuose tikrai turime kiekvienas: laikraščius, žurnalus, tekstilę, dėžutes ar stiklainius“, – sako KTU APINI atstovė.

Idėjų, kaip įmantriai supakuoti dovaną be tradicinio Kalėdinio popieriaus, gausu: įdėti ją į kartoninę dėžę ar plastikinę pakuotę, kurioje kurjeris pristatė anksčiau internetu pirktus daiktus, apvynioti nebenaudojamais žemėlapiais, nebenešiojamos palaidinės atraižas panaudoti vietoje kaspino. Tačiau kaip elgtis, jei dovanų popierių jau spėjote nusipirkti? Kaip po naudojimo tinkamai jį rūšiuoti?

„Kaip jau minėjau, pirmas žingsnis – atskirti visas įmanomas atskiras medžiagas vieną nuo kitos ir išmesti į joms skirtą rūšiavimo konteinerį. Svarbu prisiminti, kad popierius turi būti sausas ir švarus“, – teigia Z. Markevičiūtė.

Kalėdinis laikotarpis labai tinkamas pokyčiams, tad kodėl nesusidėliojus vartojimo prioritetų: apskritai nepirkti, jei tikrai nereikia, pirkti ir vartoti mažiau, atsisakyti vienkartinio naudojimo daiktų bei pagalvoti, kaip būtų galima turimą daiktą panaudoti darkart.

– Z. Markevičiūtė

Ar reikia mažinti dovanų popieriaus vartojimą?

Vidutinės dėžės, kuri atitinka Lietuvoje esančių siuntų pristatymo tarnybų paštomatų M arba L skyrelių dydžius, supakavimui reikia iki 1 metro dovanų popieriaus. Tai – pusė Kalėdinio popieriaus pakuotės. Jei dovana didesnė, popieriaus reikės daugiau, o jei planuojate sveikinti daugiau nei 2 asmenis, reikės bent poros dovanų popieriaus pakuočių. Anot KTU PITC atstovės, sprendimas šių pakuočių nepirkti yra nors ir mažas, tačiau teigiamas pokytis.

„Juk visuma susideda iš atskirų detalių, tiesa? Todėl visi, nors ir labai maži, mūsų pačių atliekami žingsniai prisideda prie teigiamų pokyčių. Greito ir perteklinio vartojimo kultūra privedė mus prie pavojingos situacijos, kurioje dabar gyvename. Ir jei Kalėdinio popieriaus mažinimas galėtų būti pradžia tvaresnio vartojimo link – puiku“, – akcentuoja Z. Markevičiūtė.

Nors pats dovanų pakavimas neturi tokios didelės reikšmės mūsų paliekamam CO2 pėdsakui ir klimato kaitai kaip keliavimas automobiliu, miškų kirtimas ir kitos priežastys, tačiau Z. Markevičiūtės įsitikinusi – atsakingo vartojimo principų laikytis turi kiekvienas.

„Kalėdinis laikotarpis labai tinkamas pokyčiams, tad kodėl nesusidėliojus vartojimo prioritetų: apskritai nepirkti, jei tikrai nereikia, pirkti ir vartoti mažiau, atsisakyti vienkartinio naudojimo daiktų bei pagalvoti, kaip būtų galima turimą daiktą panaudoti darkart. O jei tikrai nebereikia – pasirūpinti, kad tas daiktas būtų tinkamai išrūšiuotas ir išmestas, nes kiekviena atlieka gali tapti nauju gaminiu“, – primena KTU doktorantė.