Uretaninė danga, 3 kg įvairių trimačiu spausdintuvu pagamintų detalių – nuo dantenų iki specialaus galinio buferio, spalvotos akys ir papildomi šviečiantys elementai mašinos gale, valdomi „Bluetooth: ryšiu – toks KTU fizikų kūrinys puikuojasi Kaune, Studentų g. 50.
Kaune galima išvysti unikalų automobilį, kurio idėja gimė Kauno technologijos universiteto (KTU) fizikų galvose.
Apie „Slibinomobilį“ pasakoja Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros docentas Benas Gabrielius Urbonavičius.
– Neseniai vykusioje Vilniaus universiteto Fiziko dienos (FiDi) šventėje su savo studentais pristatėte įspūdingą „Slibinomobilį“, kuris sulaukė daug dėmesio. Kaip ir kodėl gimė tokia puiki idėja?
– Kiekvienais metais vykstanti Vilniuje vykstanti Fizikos diena (FiDi) yra legendinis renginys visiems Lietuvos fizikams. Kolegos vilniečiai pakvietė dalyvauti šių metų jubiliejinėje dienoje „FiDi55“. Kaip žinia, „FiDi“ metu galima apsilankyti „Fizlende“ ir išbandyti įvairius fizikų kurtus atrakcionus, sudalyvauti eisenoje.
Kartu su kolegomis studentais diskutavome, kaip geriausiai galėtume parodyti fiziką Kaune, kas geriausiai ją atspindėtų, nes viešojoje erdvėje kartais sutinkame nuomonę, kad fizikos mokslas ir studijos vyksta tik Vilniuje.
Po diskusijų priėmėme sprendimą dalyvauti abiejose renginio dalyse. Iš to kilo mintis, kad reikėtų sukurti kaunietį kolegą vilniečiui „Dinui Zaurui“, kuris transliuotų istorinę žinutę, kad fizika Kaune gyvuoja jau 101 metus.
– Tad nusprendėte sukurti „Slibinomobilį“? O, kodėl ne kokį nors, pavyzdžiui, „Fizmobilį“?
– Riedančio eksponato pavadinimą rinkome gana ilgai. Buvo pasiūlytas ir Kazimiero vardas, nes fizika Kaune glaudžiai susijusi su Fizikos katedros vedėjo ir tuomečio Kauno politechnikos instituto rektoriaus profesoriaus Kazimiero Baršausko vardu.
Tarp kitų siūlymų buvo ir „Dinozauras“, ir „Drakonas“, ir „Slibinas“, ir „Barškutis“ („Barškutis“ – K. Baršausko pravardė), bet galiausiai pavadinimo rinkimus laimėjo kolegės Gintarės Gabrielės Gabšytės pirminis eskizas, pieštas ranka, kurio failas buvo pavadintas „slibinomobilis.jpg“. Nors „Slibinas“ techniškai yra neigiama būtybė, bet mūsiškis – pozityvus ir labai linksmas.
– Iš kur gavote šį automobilį ir kaip sekėsi „prikelti“ jį antram gyvenimui? Kas buvo jūsų pagalbininkai?
– Po „Slibinomobilio“ kailiu yra pasislėpęs „Jaguar XJ40“ – automobilis su „siela“. Įdomus sutapimas, kad „Jaguar“, kaip ir Kauno fizikai, šiemet švenčia savo 101-ąjį gimtadienį. Todėl siekėme išsaugoti ir „Jaguar“ „sielą“, ir stengėmės sukurti slibino įvaizdį.
Komandai tikrai skaudėjo širdį, kai teko supjaustyti gerai išsilaikiusias chromuotas dalis ar gręžti skyles gimstančio „Slibino“ stoge, bet restauruotų jaguarų – tūkstančiai, o toks „Slibinas“ Lietuvoje – tik vienas.
Kaip tikri medžiagų specialistai, „Slibino“ kūryboje panaudojome daugiau nei 20 skirtingų medžiagų pagal jų savybes. Slibino šiurkščios odos efektui ir papildomam atsparumui sukurti panaudota uretaninė danga („Raptorių“); „Slibine“ yra apie 3 kg įvairių trimačiu spausdintuvu pagamintų detalių – nuo dantenų iki specialaus galinio buferio. Dėl didesnio „bling“ efekto sumontavome spalvotas „Slibino“ akis ir papildomus šviečiančius elementus gale, kuriuos galima valdyti „Bluetooth“ ryšiu.
Kadangi laikas yra brangiausias resursas, tai iki FiDi nespėjome sumontuoti dūmų sistemos ir papildomų šviesų, bet greitai grįšime prie šių darbų, ypač kai esame nemaža ir efektyvi komanda – Titas Dobilevičius, Augustas Činga, Ieva Janušaitytė, Arnas Kripavičius, Dovydas Lukoševičius, Gintarė Gabrielė Gabšytė, Kasparas Pečeliūnas, Skaistė Lukenskaitė, Skaistė Paškauskaitė ir kiti.
– Dabar šis „Slibinomobilis“, sėkmingai pasirodęs Vilniuje, puikuojasi KTU MGMF vidiniame rūmų kiemelyje. Ar ilgai planuojate džiuginti studentus, leisdami juo grožėtis ir fotografuoti? Kas laukia šio automobilio ateityje?
– Nors „FiDi“ ir baigėsi, tai nebuvo vienintelė proga susipažinti su „Slibinomobiliu“. Kaip jūs ir minėjote, dabar jį galima pamatyti Studentų g. 50, vidiniame MGMF kiemelyje. Ir ne tik pamatyti – galima fotografuotis ir parašyti linkėjimą.
Kauniečiai ir miesto svečiai „Slibinomobilį“ galės pamatyti įvairiose Kauno vietose ir artimiausiuose universiteto renginiuose. Vėliau mūsų kūrinys bus pasiryžęs nemažam iššūkiui, kurio dabar komanda nenori atskleisti.
Stengsimės kiekvieną kartą vis patobulinti savo riedantį „Slibiną“. Sekite mūsų fakulteto „Facebook“ paskyrą, kurioje rasite daugiau informacijos apie Slibino planus ir gyvenimą.
– O kokie artimiausi fizikų Kaune siekiai?
– Kauno fizikai pernai šventė 100 metų sukaktį. Per tą laiką keitėsi labai daug dalykų tiek politiniame, tiek mokslo pasaulyje, bet Fizikos katedra ir 1922 m., ir 2023 m. yra vieta, kur susirenka žmonės, kuriems fizika yra ne tik mokslas, bet ir gyvenimo būdas.
Praėjusiais metais visos su fizika ir su ja susijusios studijos KTU gavo aukščiausius įvertinimus tarptautiniu lygiu, o šiemet 20-metį švenčia unikali Lietuvoje magistrantūros programa – „Medicinos fizika“. Vienintelės Lietuvoje studijos, rengiančios jonizuojančiosios spinduliuotės taikymo ir saugos specialistus ligoninėms ir su radiacine sauga susijusioms įstaigoms/įmonėms.
Kadangi medicinos fizika yra labai specifinė mokslo sritis, apimanti ir sveikatos, ir fizinius mokslus, toks studijų ilgaamžiškumas rodo medicinos fizikų poreikį tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (MGMF nuolat studijuoja ir studentai iš užsienio valstybių).
Nedaugelis specializuotų studijų Lietuvoje gali pasigirti tokiu jubiliejumi. Visus, besidominčius šia sritimi, lapkričio mėnesį visi Baltijos regiono medicinos fizikai kvies į jau 16-ąją tarptautinę konferenciją „Medicinos fizika Baltijos šalyse 2023“.
Be to, esame pradėję tarptautinę „Medicinos fizikos“ studijų programos akreditacijos procedūrą su tarptautinėmis Medicinos fizikų organizacijomis, kad mūsų absolventų kompetencija būtų pripažįstama ne tik Europoje ir JAV, bet ir visame likusiame pasaulyje.
Šiemet taip pat pradedame priėmimą į naują bakalauro studijų programą – „Inžinerinė fizika“. Jos turinio filosofija atitinka senąjį „Jaguar šūkį“ – „Nesikeičiančios vertybės besikeičiančiame pasaulyje“.
Pasirinkę studijuoti Inžinerinę fiziką, studentai gilinsis ne tik į atskiras fizikos šakas, bet ir išmoks taikyti mašininio mokymo(si) metodus bei kurti matavimo technologijas. Modernus universitetas privalo dirbti visuomenei, t. y. kurti vertingus sprendimus ne tik sau, bet ir visiems, esantiems aplink. Todėl dalis veiklų studijų metu vyks kartu su mūsų išorės partneriais – įmonėmis ir įstaigomis, kurios tikėsis realių sprendimų iš mūsų studentų.
Tad mūsų siekiai ir planai – labai gražūs, prie kurių įgyvendinimo aktyviai prisideda ir patys studentai. Mūsų sukurtas „Slibinomobilis“ – nėra vienintelis įgyvendintas projektas. Pavyzdžiui, pernai, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, visuomenėje padidėjo susirūpinimas radiacine sauga, tad studentų komanda, sutelkusi jėgas, sukūrė radiacinio fono matuoklius universiteto bendruomenei.
