KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras: „Staigių permainų nebus“

Primename, kad naujasis KTUG direktorius buvo išrinktas kovo 25 d. Juo tapo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas, dr. Meilės Lukšienės premijos laureatas trisdešimtmetis T. Kivaras.

Fizikos bakalauro ir magistro diplomus turintis pedagogas yra Lietuvos mokinių fizikos olimpiados tarybos narys, Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos Vilniaus valdybos narys, Vilniaus miesto fizikos mokytojų metodinės tarybos narys, „Renkuosi mokyti“ alumnų narys.

KTUG veikia jau 25-erius metus ir yra viena pirmaujančių Lietuvos gimnazijų. Gimnazija skirta ugdyti ypatingų gabumų ir talento mokinius. Šiuo metu joje mokosi apie 300 mokinių, o dirba apie 40 pedagogų.

– Kokie bus pirmieji jūsų darbai? Ar iš karto žadate imtis kokių nors radikalių permainų?, – paklausėme T. Kivaro.

– Pirmiausia reikia susipažinti su kiekvienu kolektyvo nariu, mokiniais, pajusti KTU gimnazijos bendruomenės dvasią. Norėdamas atlikti darbus, turiu įsilieti į bendruomenę, tapti jos nariu. Šie mokslo metai jau baigiasi, todėl pagrindinį dėmesį skirsiu pasiruošimui kitiems mokslo metams. Yra daug rutininių darbų – teisinė bazė, dokumentai, kurių iš karto imsiuosi.

Mokykla nuo lapkričio mėnesio neturi direktoriaus ir sugeba puikiai gyventi, todėl vos atėjus iš karto imtis daryti didelius pokyčius nėra tikslo. Permainos bus įgyvendinamos palaipsniui, natūraliai.

– Prisistatydamas gimnazijos bendruomenei, sakėte, kad sieksite mokyklos atvirumo. Kaip jo sieksite?

– KTU gimnazija yra mažas uždaras pasaulis, kurį reikia atverti. Noriu, kad mokytojai važiuotų stažuotis į užsienį, vestų seminarus, konsultuotų kitus Lietuvos mokytojus, kad reikštųsi ne tik Kaune, bet ir Vilniuje formuojant švietimo strategijas ministerijoje. Juk kiekvienas KTU gimnazijos mokytojas yra unikalus, todėl iš jų reikia mokytis.

Sieksiu, kad jauni mokytojai turėtų mentorius. Geras mentorius visada yra naudingas. Man pačiam toks būtų reikalingas.

– Jaunas amžius – privalumas ar trūkumas?

– Pats svarsčiau, kad amžius yra didžiausias mano trūkumas, tačiau kolegos nuramino, pasakydami, kad Estijos švietimo ministrui – 28 metai, premjerui – 35 metai. Vadinasi, yra gerų pavyzdžių, kur jauni žmonės gauna valdžią.

Dėl amžiaus nebesijaudinu, nes jei dabar esu per jaunas, tai po penkerių metų visi sakys, kad jau esu per senas. Kaip pasakyta dainoj: „Gimiau nei per anksti, gimiau nei per vėlai – gimiau pačiu laiku“. Svarbiausia, kad tikiu savimi ir komanda, su kuria ateinu dirbti. Esu komandos žmogus.

Prieš septynerius metus sudalyvavęs projekte „Renkuosi mokyti“, supratau, kad noriu visada būti švietime – ar dirbdamas mokytoju, ar būdamas direktoriumi, pavaduotoju, ar savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotoju.

– Papasakokite trumpai apie save – ką mėgstate veikti laisvalaikiu, kuo domitės?

– Jei galėčiau, visai nenorėčiau sėdėti prie kompiuterio (juokiasi, – red. past.). Labai mėgstu sportą. Su buvusiais mokiniais esame subūrę krepšinio komandą, su kuria dalyvaujame mėgėjų lygoje. Su KTU gimnazijos mokiniais taip pat tikiuosi susitikti krepšinio aikštėje, jei tik pakvies. Žaidžiu įvairiose pozicijose – nuo gynėjo iki puolėjo.

Mėgstu protmūšius – juos ir vedu mokykloje, ir pats dalyvauju. Vasarą žvejoju. Tokie mano paprasti žmogiški pomėgiai. Visada domiuosi mokslo, švietimo naujovėmis.