Kultūra – viena svarbiausių bet kurios šalies nepriklausomybės ir išlikimo sąlygų, padėjusi išgyventi ne vieną tamsų istorijos periodą ir Lietuvai. Palaikant kultūros bendruomenę, sekmadienį, prieš Vienybės aikštėje pasigirstant M. K. Čiurlionio „Jūrai“, skambės akademinio choro „Jaunystė“ bei kitų KTU meno kolektyvų balsai.
„Už kiekvienos technologijos – žmogus“ – su tokiu šūkiu jau kuris laikas save pozicionuoja Kauno technologijos universitetas (KTU). Tačiau nesuklysime sakydami, kad už kiekvieno žmogaus – kultūra: vienas seniausių technologiškųjų universitetų šalyje turi tokias pat gilias kultūrines tradicijas, tapusias universiteto identiteto dalimi ir veidu.
Vien šiandien universitete veikia 6 meno kolektyvai – tautinio meno ansamblis „Nemunas”, akademinis choras „Jaunystė“, fotostudija, teatro studija „44“, šokių studija „MoDance“ ir pučiamųjų grupė „The BrassBees“.
Šiandien telkiantys dešimtis savo narių veikloms, kolektyvai gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį, o savo alumnus skaičiuoja tūkstančiais. Pats seniausias jų – akademinis choras „Jaunystė“, kitais metais minėsiantis savo šimtąjį gimtadienį.
Lietuvoje ir pasaulyje gerai žinomas, nuolat gastroles rengiantis choras skina pergales įvairiuose konkursuose. Praėję metai jo meno vadovei Danguolei Beinarytei išsiskyrė apdovanojimų gausa. Už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai jai įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas bei skirtas Valstybės apdovanojimas iš Lietuvos Respublikos prezidento. Be to, praėję metai D. Beinarytei buvo 30-ieji, kai ji vadovauja šiam chorui.
Ji įsitikinusi, kad muzika – ne profesija, bet gyvenimo būdas, sujungiantis žmones, kuriantis ypatingą ryšį ir suteikiantis galimybę perteikti emocijas, kurios kitaip liktų neišreikštos.
„Ši aistra įskiepyta nuo pat vaikystės stiprėjo per visą gyvenimą. Bendruomeniškumo jausmas, kurį sukuria muzika, ir galimybė prisidėti prie tautos kultūrinės tapatybės išsaugojimo yra vieni iš svarbiausių įkvėpimo šaltinių“, – akcentuoja ji.
Kultūra – tiltas tarp mokslo ir visuomenės, leidžiantis technologiniam universitetui būti humaniškam ir atviram.
Daugybė projektų, kaip prisidėjimas prie „Kaunas 2022 Europos kultūros sostinė“, kuriant laikinas, kūrybiškas viešas erdves projekte „T-Factor“, tarptautinės vasaros architektūros mokyklos apie Kauno modernizmą, studentų darbai Milano dizaino savaitėje – tik keli iš daugybės kultūros akcentų, formuojančių KTU veidą.
Kultūra neatsiejama nuo KTU ar bet kurio kito universiteto tapatybės, ji eina vienu žingsniu greta inovacijų ir mokslo, ji yra už kiekvieno žmogaus.
Be jos universitetas egzistuoti negalėtų, tad šį sekmadienį, 13 val. žymiojo Kauno modernizmo pastatų apsupty, ant KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto laiptų (Gedimino g. 50), kviečiame susitikti visus, kuriems rūpi Lietuvos, kaip brandžios, kūrybingos ir atsakingos valstybės ateitis.
Čia skambės KTU akademinio choro „Jaunystė“ ir kitų KTU meno kolektyvų balsai, palaikant Lietuvos kultūros bendruomenę.