KTU magistrė iš Indijos: „Lietuvės moterys stiprios – panašios į švedes“

Viešosios politikos ir administravimo magistro diplomus KTU įgiję Titty ir Vishnu neketina grįžti į Indiją – rugsėjį jie rengiasi kelionei į Suomiją, kur mergina doktorantūros studijų metu gilinsis į moterų prievartos situaciją Baltijos ir Šiaurės šalyse. Indų pora vadina save moterų teisių gynėjais ir tikina, kad apsisprendimą likti Europoje lėmė noras gyventi atviroje visuomenėje.

– Per palyginti trumpą laiką spėjai ir magistrantūros studijas baigti, ir pastudijuoti Suomijoje. Kaip tau tai pavyko?, – paklausėme Titty. (Vishnu į pokalbį įsijungia jo pabaigoje.)

– Paraišką dalyvauti „Erasmus“ studijų mainuose pateikėme vos tik atvykę į Lietuvą rudenį, ir jau antram semestrui išvažiavome į Jyväskylä universitetą Suomijoje. Ten mes abu gavome galimybę padirbėti nevyriausybinėje organizacijoje, be to, savanoriavome vasaros festivalių metu. Man patinka tokia veikla – Indijoje taip pat buvau sukūrusi moterų teises ginančią organizaciją. Be to, nenoriu nuvykusi į kitą šalį sėdėti sudėjusi rankų, noriu susipažinti su kultūra, pažinti žmones. Suomijoje gyvenau 11 mėnesių, užmezgiau daugybę ryšių, kuriuos palaikau ir dabar.

– Studijos trunka tik pusmetį, tačiau likai ilgesniam laikui?

– Man buvo svarbu likti ilgiau – magistrinį darbą rašiau prievartos prieš moteris tematika: lyginau situaciją Šiaurės šalyse ir Keraloje, Indijoje.

– Atrodytų, kad labai skirtingos šalys. Ar radai panašumų?

– Esu iš Keralos – tai pietinė Indijos valstija, kurioje išsilavinimo lygis pats aukščiausias visoje šalyje. Kone 100 proc. žmonių turi išsilavinimą, vienoje šeimoje gali rasti dvi-tris medicinos seseris, tačiau prievartos prieš moteris rodikliai yra labai aukšti.

Įdomu tai, kad Suomijoje prievartos prieš moteris rodikliai yra taip pat labai aukšti – vieni iš aukščiausiųjų Europoje. Nepaisant to, kad čia labai išvystyta socialinė parama, moterys retai kreipiasi pagalbos. Kerala ir Suomija – labai skirtingos šalys pagal sveikatos, ekonomikos, gerovės rodiklius, o prievartos prieš moteris lygis abiejose šalyse aukštas. Norėjau pasigilinti į šią problemą.

– Ar pavyko nustatyti priežastis?

– Padariau išvadą, kad išsilavinimas ir ekonomikos išsivystymas nekeičia žmonių mentaliteto, jei jie patys nesistengia jo pakeisti. To priežastis – uždara visuomenė.

– Kalbi apie Keralą ar apie Suomiją?

– Apie abi šalis. Pavyzdžiui, imdama interviu iš prievartą patyrusių merginų Suomijoje ir Švedijoje, kitose šalyse, pamačiau, kad tai yra taip pat sunku kaip ir Indijoje. Šios merginos bijo apie tai kalbėtis, bijo viešinti informaciją, bijo, kad taip praras šeimą ir draugus. Tačiau, kaip tada galima joms padėti?

– Gal teko patyrinėti, kokia yra situacija Baltijos šalyse?

– Iš tiesų, teikiant paraišką doktorantūros studijoms, man reikėjo pateikti duomenų ir apie situaciją Lietuvoje. Nors prievartos prieš moteris lygis čia taip pat aukštos, lietuvės moterys stiprios, panašiai, kaip švedės – jos mažiau bijo, jos skundžiasi, eina į policiją.

Magistro studijos – per trumpas laikotarpis įsigilinti į tokią tematiką, todėl nusprendžiau savo daktaro disertacijoje lyginti situaciją Baltijos ir Šiaurės šalyse. Man pasisekė – gavau stipendiją Laplandijos universitete, tad rudenį vėl išvyksiu į Suomiją.

– Tad grįžti į Indiją neketini?

– Savo gyvenimą sieju su gyvenimu čia, Europoje, todėl ir rinkausi temą apie Europos šalių situaciją. Siekti karjeros Europoje man atrodo lengviau nei Indijoje – čia, jei įrodai, kad gebi dirbti, gali pasiekti savo tikslų. Pavyzdžiui, jei gerai mokaisi, gali gauti finansavimą studijoms. Toks skaidrumas man patinka. Esu paprasta mergina, mano tėvai – jokie politikai, šeima nėra turtinga, tad Indijoje ko nors pasiekti turiu nedaug galimybių. Vien sunkiai dirbti ten neužtenka.

Noriu gyventi atviroje visuomenėje. Tiesa, kai atvykome čia, į Lietuvą, buvo šiokių tokių sunkumų, tačiau viskas labai greitai keičiasi. Todėl galiu pasakyti – ar gyventi čia, ar kitoje Europos šalyje man atrodo vienodai priimtina.

– Net ir per trumpą laiką KTU spėjai įgyti labai daug patirties – atlikai praktiką universitete, dirbai nevyriausybinėje organizacijoje. Papasakok apie tai.

– Kadangi į KTU atvyksta labai daug studentų iš Indijos, man pasiūlė atlikti praktiką Universiteto Tarptautinių ryšių departamente. Man tai labai patiko – nauja patirtis, nauji žmonės, įdomu ieškoti problemų, su kuriomis jie susiduria, sprendimo. Vėliau, sudalyvavusi KTU Karjeros dienose, gavau pasiūlymą padirbėti Kauno moters užimtumo informacijos centre – atlikau ten 4 mėnesių stažuotę: rašiau žinutes apie organizacijos vykdomą veiklą populiarinant lyčių lygybės klausimus, be to, dalyvavau ir konferencijoje.

Darbas centre įkvėpė mane įkurti merginų lyderystės organizaciją Universitete – pašnekėjusi su KTU Karjeros centro vadove supratau, kad nors Universitete veikia daug pačių įvairiausių organizacijų, tokios, kurioje būtų kalbama apie moterų lyderystės klausimus, nėra. Pradėjome nuo saujelės narių, tačiau jų skaičius auga. Jei neklystu – esame vienintelė tokia organizacija tarp Lietuvos universitetų.

– Esi aktyvi moterų teisių gynėja.

– Taip, tačiau visada sakau, kad mane įkvėpė ir palaikė vyrai. Visų pirma – Vishnu.

– O ar tavęs nevilioja galimybė grįžti į Keralą ir ten inspiruoti permainas, pasisėmus patirties Europoje?

Titty: Neįmanoma. Mes abu bandėme tą daryti.

Vishnu: 2013 m. Delyje 6 vyrai brutaliai išprievartavo ir nužudė moterį autobuse. Tai įvyko 11 valandą vakaro, nusikaltėliai buvo girti. Šis įvykis mus šokiravo, tad nutarėme įsteigti studentų organizaciją, kurios tikslas – apsaugoti moterį ir vaiką. Surinkome daug studentų iš įvairių universitetų, rengėme įvairias kampanijas patiems įvairiausiems visuomenės sluoksniams, organizavome viešus protestus. Stengėmės pasakyti, jog vyro pareiga yra apsaugoti moterį – žiūrėti į ją kaip į savo mamą, seserį ar draugę. Aiškinome ir apie tai, kokios bausmės laukia nusikaltusiųjų.

– Ar jūsų darbas tęsiamas?

Vishnu: Taip, tačiau trūksta vyrų aktyvumo. Aš buvau vienintelis vaikinas organizacijoje, nors universitete jų – tūkstančiai. Kita vertus, visi noriai jungiasi prie politinių organizacijų, kiekviena partija turi savo šalininkų studentų organizaciją. Tačiau aš pasakiau tiems, kurie iš manęs šaipėsi: esu ne berniukas, o vyras, todėl turiu saugoti moteris.

Titty: Tai – dar viena priežastis, dėl kurios noriu gyventi Europoje. Nenoriu, kad iš manęs juoktųsi dėl to, kad darau tai, kuo tikiu. Be to, ši patirtis man buvo labai naudinga – dėl jos gavau darbą nevyriausybinėje organizacijoje, mano aktyvumas turėjo įtakos ir gaunant stipendiją doktorantūros studijoms.

– Pasirodo, jūs abu – feministai.

Vishnu: Aš noriu išsaugoti moters integralumą. Jei tai ir yra feminizmas, tada taip, aš – feministas.