KTU Matematikai ir Lietuvos geležinkeliai: Užkūrė sėkmingą projektą

Šiuos projektus vykdantiems geležinkeliečiams reikėjo išmaniųjų technologijų, kurios padėtų valdyti krovinius ir nuspręsti, kaip optimaliai – daugiausiai sutaupant – ar greičiausiai juos nugabenti į reikalingą vietą. Į pagalbą, kuriant programinę įrangą, buvo pasitelkta inovatyvius programinius sprendimus siūlanti įmonė „Sonaro“.  „Sonaro“ direktorius Tomas Urbonas pasakojo, kad stengdamiesi pasiūlyti „Lietuvos geležinkeliams“ patį geriausią sprendimą, jie nusprendė kreiptis į Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkus: „Esame įsikūrę KTU įkurtame Santakos integruoto mokslo, studijų ir verslo centre, taigi iš dalies esame įpareigoti bendrauti su mokslininkais. Dėl to kreipėmės į juos ir esame patenkinti bendro darbo rezultatu“, – pasakojo T. Urbonas. 

Atsiperkamumo skaičiuoti negali

„Buvome pasamdyti kaip programinės įrangos tiekėjai, tačiau jau vykstančiam projektui, kurio metu statyti intermodaliniai terminalai Vilniuje ir Kaune. Jau turėjome programinę įrangą, tačiau gavę „Lietuvos geležinkelių“ pageidavimus, pagalvojome, jog tai – puiki proga atsinaujinti savo technologijas, jas patobulinti matematiniais skaičiavimais grįstais sprendimais“, – pasakojo įmonės direktorius. 

Jis pasakojo žinojęs apie inovacinių čekių teikiamą galimybę finansuoti inovatyvius produktus, kai juos drauge kuria mokslo ir verslo atstovai. „Sonaro“ atstovai sukūrė projektą „Naujo algoritmo, skirto inovatyviai intermodalinio terminalo krovos valdymo informacinei sistemai, sukūrimas ir tyrimas“ bei kreipėsi į KTU mokslininkus – matematikus –, kurie sutiko atlikti šį darbą. 

Kokia užduotis buvo kelta mokslininkams? T. Urbonas aiškino, kad siekta optimizuoti pagrindinę terminalo veiklą – krovą: „Vienas aiškesnių pavyzdžių – ožinio krano darbo planavimas. Įsivaizduokite, kad toks kranas elektros energijos sunaudoja kaip gyvenamųjų namų kvartalas. Tam, kad jis nevažinėtų iš vienos terminalo pusės į kitą ir efektyviai naudotų resursus, reikalinga geriau suplanuoti jo darbą. Tarkime, jūs turite mūsų kurtą algoritmą ir nurodote, ar jums svarbiau greitis, ar taupumas, o algoritmas pagal išreikštus poreikius pasiūlo geriausią įmanomą sprendimą“, – aiškino T. Urbonas. 

Šis algoritmas pradėtas kurti 2014 m. pabaigoje ir galutinai įdiegtas šiemet vasarį. Paklaustas apie jo atsiperkamumą, T. Urbonas sakė, kad kol kas bandyti tai apskaičiuoti yra per anksti.

Bendradarbiavimas su mokslininkais sėkmingas

Dažnai verslo atstovai kritikuoja mokslininkus, esą jie per vangiai juda, neprisitaiko prie verslo poreikių ir nerodo didelio noro bendradarbiauti, tačiau T. Urbono pasakojimas paneigia visus susiklosčiusius stereotipus.  „Sonaro“ direktorius pasakojo, jog tikriausiai jo kompanijai labai pasisekė, ir ji gavo galimybę bendradarbiauti su keliais mokslininkais, kurie yra ne tik aukščiausios klasės matematikai, bet turi ir vadybinių įgūdžių.  „Bendravimas buvo sklandus ir dėl jo nekilo nė menkiausių sunkumų. Tiesą sakant, šie du mokslininkai užvedė mus ant teisingo kelio ir pataisė mūsų mintį iš matematinės pusės“, – sakė T. Urbonas ir pridūrė, kad šiame projekte mokslo ir verslo atstovai vienas kitą suprasdavo iš pusės žodžio. 

Investicijos galėtų būti skaidresnės

Už darbą KTU mokslininkai gavo maksimalią inovacinio čekio sumą – apie 4600 eurų. Kompanija „Sonaro“ pinigų negavo, tačiau gali džiaugtis inovacija. „Nors į šios inovacijos kūrimą investavome dalį savų lėšų, tačiau džiaugiamės, kad didelę dalį išlaidų padengė inovacinio čekio finansavimo sistema“, – sakė T. Urbonas. 

Anot T. Urbono, finansavimo mechanizmą išties būtų galima supaprastinti: „Tos pinigų sumos, kurias galima gauti pagal inovacinius čekius palyginti nedidelės, taigi biurokratinių procedūrų galėtų būti mažiau, o pačios procedūros perkeltos į elektroninę erdvę“, – tikino T. Urbonas. 

Be to, jo nuomone, sistema galėtų būti kiek skaidresnė: „Pamenu, apie konkursą buvo komunikuojama vangiai, nebuvo aišku, kada ir kaip bus skiriami pinigai, kokiais kriterijais remiantis jie buvo paskirstyti. Nors priemonė ir labai gera, tačiau kiek pritrūko skaidrumo.“

Šiuo metu įmonė sparčiai auga ir puoselėja svajonę pritaikyti savo inovaciją kituose terminaluose Lietuvoje, taip pat turi planų tarptautinei plėtrai. „Turėdami tokių planų, darome viską, kad tas galvojimas virstų realybe. Šiuo metu žvelgiame ir į Vokietijos rinką, kuri logistikos srityje yra labai perspektyvi“, – sakė T. Urbonas.