KTU mecenatų stipendijų konkursas: interviu su ilgamečio mecenato A. Jurskio dukra Snieguole

Svarbiausios | 2020-11-25

Mecenatų stipendijų konkursui įpusėjus, prisiminimais apie ilgamečio mecenato A. Jurskio gyvenimą ir darbą KTU dalijasi jo dukra Snieguolė, vienintelė grįžusi į Lietuvą po karo ir iki šių dienų puoselėjanti tėvo atminimą.

Nuotraukos šaltinis: Aldona Zimnachaitė „Neišėjusiojo sugrįžimas“

Alfonsas Jurskis – inžinierius, radiotechnikos pradininkas Lietuvoje, Kauno radijo stoties viršininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantasdocentas bei ilgametis KTU mecenatas. 2002 m. tuometiniame KTU Radioelektronikos fakultete atidaryta jo vardo auditorija, iškilmingai atidengtas inžinieriaus bareljefas, įrengtas istorinių dokumentų stendas. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į JAV. Gyveno Filadelfijoje, dėstė Temple universiteto Technikos institute. Visą gyvenimą aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje.

„Mano atmintyje išlikęs ryškiausias prisiminimas būtų tėvelio ryžtas ir siekis Lietuvoje radijo ryšį padaryti prieinamą kiekvienam gyventojui – Lietuva tarpukariu buvo 4-oji Europoje, turinti radijo ryšį. Gerai pamenu, kad jam labai rūpėjo Lietuvos žmonės, iki paskutinio atodūsio tikėjo lietuvio sąmoningumu ir sugebėjimu kurti savo ir gimtosios žemės šviesesnę ateitį“ – pasakoja Snieguolė.

Matydavo kiekvieno studento potencialą

A. Jurskio dukra prisimena, kad „tėvelio ryšys su studentais buvo ypatingas – dažnai su studentais dirbdavo ir po paskaitų, buvo gerbiamas ne tik pačių studentų, bet ir kitų dėstytojų. Jei matydavo, kad studentas turi potencialą ir domisi radioelektronika, stengdavosi, kad žiniomis pralenktų patį jį. Dažnai studentai, turėdami papildomų klausimų, užeidavo pas lektorių ir į svečius. Jei tik ko nesuprasdavo ir neturėdavo ko paklausti – kviesdavo pas save į namus. Nuoširdus noras padėti kiekvienam studentui pamilti dėstomą dalyką tik sustiprino jo ryšį su studentais“.

Paprašius papasakoti daugiau apie mecenato ryšį su studentais, dėstymo metodus, Snieguolė šypteli: „Studentų išradingumas neturi ribų! Kartą jo auklėtiniai vardo dienos proga padovanojo 2 metrų ilgio pieštuką – tikslią repliką to, su kuriuo A. Jurskis taisydavo jiems klaidas – jei kartais pritrūktų“. A. Jurskis nuoširdžiai norėjo kad studentai suprastų, kokią galią turi išsilavinimas, kiek daug gali pasiekti, jei stengiesi ir nestovi vietoje.

Puoselėjo lietuvių kalbą gyvendamas JAV

„Išvykęs svetur žmogus paprastai turi dvi galimybes: palaipsniui nutautėti ir įsilieti į kitą tautą arba išsaugoti savo tautinį savitumą. Antroji galimybė įpareigoja neatbukti dvasiškai, neišsižadėti savo kilmės, tradicijų, gimtosios kalbos“ – tėvo žodžius prisimena dukra.

Tėvynės meilė neišblėso niekada – net ir gyvendamas JAV, labai puoselėjo lietuvių kalbą ir niekada jos nepamiršo – nevartodavo anglicizmų, namuose kalbėdavo tik lietuviškai ir vaikus nuolat mokydavo lietuvių kalbos. Na, o jei žodis ir užsimiršdavo, vaikams duodavo žodyną, jog įsiminti būtų lengviau.

Visuomeninė veikla

A. Jurskis parašė pirmąjį radiotechnikos vadovėlį lietuvių kalba „Radiotechnika. Pirmoji knyga: Radiotelegrafija“ (1927 m.), kuriame pateikė daug konspektų bei patariamųjų santraukų studentams. Vėliau šią knygą papildė antrasis vadovėlis „Radiotelefonijos pagrindai“ (1929 m.). Išspausdino apie 20 straipsnių, daugiausia savaitraštyje „Bangos“. Svarbesni iš jų: „Radiogoniometrijos praktika“, „Kreipiamoji radiotelegrafija ir radiogoniometrija“, „Akustika ir patalpų įgarsinimas“, „Mūsų galingoji radijo stotis“. Bendradarbiavo leidinyje „2000 metrų“.

Nuo 1923 m. bandė įvairias radijo stotis, buvo grupės vadovas radijo stoties 75 UFJ bandymuose Zarasuose šaukiniu LIP. Apie 1927 m. vykdė originalius bandymus su katodiniu vamzdeliu, tyrinėjo galimybes perduoti vaizdą per atstumą. 1929 m. laboratorijoje nagrinėjo trumpųjų bangų sklidimą, tyrimų rezultatai buvo atspausdinti „L’onde electrique”. Gavo radijo stebėtojo šaukinį FRS 42, ir 1938 m. tapo „RSGB” (BERU) nariu.

Lietuvos radijo inžinierių sąjungos pirmininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos, įsteigtos 1923 m., pirmosios valdybos sekretorius, Vytauto Didžiojo paminklo statybos Kaune komisijos narys, pirmininkavo komisijai, kuri rūpinosi Karo muziejaus technikos skyriumi.

„Iš kur tas pasaulis – nežinau, bet jį matau, ir, kol gyvas, jame egzistuoju. Kada aš jame atsiradau, irgi nežinau. Iš metrikų knygų tik sužinojau, kad esu gimęs 1894-aisiais. Gimiau, augau ir subrendau – sunokau ir, matomai, kaip sunokęs vaisius krisiu į žemę… Tačiau vaikystės ir jaunystės pasaulėvaizdžio bei akiračio raida ir tolimesnis sąmoningas bei tiriamasis fizinio pasaulio pažinimas neva parodo mano kaip žmogaus esmę ir prasmę šiame pasaulyje. Ne savo valia atsiradau šiame pasaulyje, bet savo laisva valia ir išmone turiu skinti sau gyvenimo taką šioje „ašarų pakalnėje“ – nuodėmingoje žemėje“ – Alfonsas Jurskis.

1994 m. pažymint 100-ąsias Alfonso Jurskio gimimo metines, prisimenant jo nuopelnus radiotechnikai ir aukštajam mokslui, vaikai – Liūtaveras, Snieguolė ir Juozas, norėdami pagerbti tėvelio šviesų atminimą, įsteigė Alfonso Jurskio stipendiją pažangiam, iš provincijos kilusiam studentui.

Mecenatų stipendijų konkurse šį rudenį – galimybė laimėti A. Jurskio, UAB „YIT Lietuva”, Lietuvių fondo, KTU alumnų, K. Starkevičiaus stipendijas. Pateik paraišką Akademinėje informacinėje sistemoje (AIS), skiltyje „Konkursai“.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku