KTU mokslininkai: klasteris – stipri jėga šalies regionų turizmui gaivinti

Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, pernai šį kraštą aplankė beveik 5300 asmenys. Tradiciškai daugiausia svečių sulaukiama vasarą, o šaltuoju metų laiku čia per mėnesį užsuka vos apie šimtas lankytojų. Siekiant padidinti regiono populiarumą, prieš metus įkurtas Kėdainių krašto turizmo klasteris. Jo užsakymu KTU EVF docentės A. Rūtelionė ir R. Hopenienė 6 mėnesius pagal priemonę „Inočekiai LT“ vykdė Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projektą ,,Kėdainių turizmo klasterio įveiklinimas skatinant inovatyvių nišinių turizmo produktų formavimą Kėdainių mieste: galimybių studija”.

Sėkmės receptas – bendradarbiavimas  

EVF Marketingo katedros turizmo ekspertės projekto metu tyrė Kėdainių krašto turizmo situaciją, jo potencialą, atliko nišinio turizmo formų ir tipų, kuriančių pridėtinę mažų ir vidutinių miestų vertę, analizę ir klasterio gebėjimą bendradarbiauti didinant vidurio Lietuvos regiono populiarumą.

„Mūsų parengtos galimybių studijos tikslas – įveiklinti klasterio narius, rasti inovatyvius nišinius produktus ir siekti Kėdainius paversti vienu patraukliausiu šalies traukos centru atvykstantiems turistams,“ – projekto esmę apibūdina doc. dr. A. Rūtelionė.    

„Sėkmingam turizmo kelionės tikslo vietoje funkcionavimui ir patrauklaus vietos įvaizdžio formavimui yra reikalingas stiprus vietos verslininkų, valdžios ir bendruomenės bendradarbiavimas, aplinkosauginių idėjų propagavimas bei įgyvendinimas (pėsčiųjų dviračių takai, alternatyvos keliavimui automobiliu, atsinaujinantys energijos šaltiniai, atliekų perdirbimas), siūlomų paslaugų kokybė, ekologinis požiūris į gamtinius išteklius ir vietos architektūra. Miestų konkurencingumą bei žinomumą užtikrina priklausymas pasauliniam tinklui,“ – pagrindinius sėkmingo turizmo sektoriaus veiklos veiksnius vardija doc. dr. R. Hopenienė.

Klasteris – efektyvi priemonė turizmui gaivinti

Anot docentės R. Hopenienės, net ir mažesni, pasaulinio lygio kultūros objektų neturintys šalies miestai bei regionai taip pat sėkmingai gali pritraukti turistus. Tai esą yra kur kas lengviau pasiekiama sukūrus klasterį ir apjungus šio sektoriaus organizacijų kompetencijas, žinias, patirtį ir kitus išteklius.

„Lietuvoje jau veikia Kėdainių, Anykščių, Biržų, Žemaitijos, Ignalinos, Klaipėdos raj. ir Tauragės turizmo bei Lietuvos medicinos turizmo klasteriai. Jų tikslas – suvienyti krašto verslininkus, turizmo sferos įmones bei organizacijas, kad dirbant išvien būtų galima pritraukti kuo daugiau turistų. Klasterio nariai turi aktyviai naudotis verslo operacijų, komunikacijų ir dialogo kanalais, dalintis specializuota infrastruktūra, darbo rinka ir paslaugomis, bendromis pastangomis kurti ar įsijungti į projektus ir kurti naujus inovatyvius turizmo maršrutus kelionės tikslo vietoje“, – itin reikšmingą klasterio vaidmenį apibūdina R. Hopenienė.

Kėdainių turizmo situaciją tyrusių KTU EVF mokslininkių teigimu, šio regiono stiprinimo siūlymai iš karto nebus įgyvendinti. Tai ilgas procesas pareikalausiantis pirmiausia aistros, kantrybės ir nuoseklumo, tikėjimo ir pasitikėjimo įgyvendinant idėjas. Klasterio sėkmę gali užtikrinti tik pačių investuota energija, laikas siekti teigiamų vietovės rezultatų.