KTU mokslininkai Lietuvos įmonių pažangos lygį matuos pasitelkę dirbtinį intelektą

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) mokslininkų projekto metu bus siekiama suformuoti unikalią, dirbtiniu intelektu (DI) grįstą įmonių inovatyvumo vertinimo metodologiją, kuri įgalins sudaryti šalies įmonių inovatyvumo žemėlapį ir pateikti išsamų vaizdą apie šalies įmonių inovatyvumo lygį.

Tyrimo rezultatai leis geriau identifikuoti sektoriaus, regiono ar šalies socialines bei ekonomines problemas, išmatuoti regioninę inovacinę atskirtį šalies mastu, identifikuoti nykstančius ar besivystančius sektorius, stebėti konkurencinės aplinkos pokyčius.

Inovacijos augina žmonių pajamas

Pasak KTU mokslininkų, šiandien visuomenėje, o ypač verslo aplinkoje, dažnai girdimas „inovacijų“ terminas, eiliniam Lietuvos gyventojui iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti svetimas ir bereikšmis. Tačiau inovacijų diegimas šalyje, o ypač aktyviai veikiančių inovatyvių įmonių veikla, yra viena iš svarbiausių sąlygų siekiant geresnės gyvenimo kokybės ir patogesnės kasdienybės kiekvienam iš mūsų.

Inovacijos iš esmės reiškia naujų dalykų kūrimą arba esamų dalykų tobulinimą. Tai gali būti naujas produktas, efektyvesnis būdas ką nors atlikti ar net nauja idėja, kuri pakeičia mūsų požiūrį į pasaulį. Žvelgiant iš paprasto žmogaus perspektyvos, inovacija gali būti išmanusis telefonas kiekvieno žmogaus rankose, elektromobilis kelyje, ar net apsipirkimas internetu, kuris taupo brangų laiką. Taigi, inovacijos skatina pažangą, daro mūsų gyvenimą lengvesnį ir dažnai malonesnį.

Anot Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorės (KTU EVF) dr. Vaidos Pilinkienės, ekonominiu požiūriu inovacijos laikomos pagrindine ilgalaikio ekonomikos augimo varomąja jėga.

„Tačiau inovacijas galima suprasti skirtingai, todėl įmonių pažangumui nustatyti yra pasitelkiamas įmonių inovatyvumo vertinimas. Nors tai yra sudėtingas procesas, paprastai tariant tai padeda suprasti, kaip veiksmingai įmonėse skatinamos naujos idėjos ir kaip jos paverčiamos praktiniais sprendimais“, – pabrėžia tyrimui vadovaujanti mokslininkė.

Būtina įvertinti įmonių inovatyvumą

Šiandien įmonių inovatyvumo vertinimas tampa vienu iš pagrindinių bet kurios šalies ekonominės ir inovacinės politikos uždavinių.

„Todėl formuojant ir įgyvendinant šios politikos priemones bei veiksmus, būtinas tikslus ir savalaikis įmonių inovatyvumo padėties vaizdas tiek sektoriniu, tiek regioniniu, tiek visos šalies mastu. Tiksliai įvertinus įmonių inovatyvumo lygį užtikrinama, kad skiriama parama ir investicijos, atitenkančios įvairioms inovatyvioms idėjoms bei iniciatyvoms, būtų nukreipiamos skatinti technologinę pažangą ir ekonominę plėtrą“, – sako V. Pilinkienė.

Pasak jos, tai turi ir tiesioginę įtaką ne tik šalies ekonominei politikai, bet ir paprastam gyventojui. Inovatyvios įmonės dažnai padeda kurti pažangiausias technologijas, tobulina sveikatos srities produktus ir paslaugas, kuria tvarią aplinką, kuri tiesiogiai gerina žmonių gyvenimo kokybę.

„Pavyzdžiui, pažanga sveikatos priežiūros srityje gali lemti geresnį gydymą ir geresnius visuomenės sveikatos rezultatus, o technologijų inovacijos gali padaryti kasdienes užduotis dar efektyvesnes. Be to, įmonės, diegdamos naujoves, kuria naujas pramonės šakas ir galimybes, todėl atsiranda geresnės darbo perspektyvos, didesni atlyginimai, naujos karjeros galimybės bei ekonominis saugumas šalyje“, – pabrėžia KTU mokslininkė.

Vertinimuose – spragos

Įmonių inovatyvumui vertinti paprastai pasitelkiami tradiciniai metodai, paremti apklausų ir patentų duomenimis, tačiau jie nesuteikia išsamaus ir savalaikio įmonių inovatyvumo vaizdo, ypač skaitmeninės transformacijos kontekste.

Yra keletas problemų, su kuriomis dažniausiai susiduriama tai atliekant. Pirmiausia, tradiciniai kiekybiniai metodai dažniausiai yra grindžiami apklausomis, kuriose įmonių inovatyvumas apsprendžiamas pagal imtį, dėl ko tikėtinos inovatyvumo vertinimo paklaidos.

Be to, šio pobūdžio tyrimai dažnai užima daug laiko ir yra brangūs. Kita problema – vertinimo procese yra fiksuojamas gana didelis laiko tarpas nuo apklausos pradžios iki rezultatų gavimo, atsiranda periodiškumo problema.

Galiausiai, dėl reto apklausų periodiškumo įmonių inovatyvumo vertinimas ir įžvalgų generavimas mikroekonominiu, sektoriniu ir makroekonominiu lygmeniu tampa sudėtingas, taip pat, sunku įvertinti šiuos pokyčius realiuoju laiku.

Tačiau, KTU profesorės V. Pilinkienės nuomone, šias problemas išspręsti įmanoma pasitelkiant naujausius metodus ir pertvarkant tradicinius procesus, todėl tyrėjų komanda startuoja su nauju moksliniu projektu, kuriame pasitelkiamas būtent DI.

Leis išvengti trūkumų

Vieno iš projekto tyrėjų KTU EVF doc. dr. Andriaus Grybausko nuomone, dinamiškame skaitmeninės transformacijos kontekste įmonių inovatyvumo vertinimui tikslinga pasitelkti DI grįstus metodus, matuojant iš esmės visų šalies ar sektoriaus įmonių populiacijos inovatyvumo lygį pagal informaciją pateiktą įmonių internetiniuose puslapiuose.

Didžiųjų duomenų gavyba tampa vienu iš perspektyviausių ekonominės analizės būdų, o neuroninių tinklų naudojimas ekonomikoje vis dažniau populiarėja.

Be naujos metodologijos suformulavimo ir regiono inovacinės atskirties išmatavimo, KTU EVF mokslininkų atliekamų tyrimų rezultatai prisidės prie tarpdiscipliniškumo plėtojimo ekonomikos mokslo, didžiųjų duomenų bei DI integracijos požiūriu. Šalies ekonominių tyrimų kontekste tai bus novatoriški sprendimai, skatinantys naują požiūrį į ekonomikos analitikos ir modeliavimo tyrimus.

Tyrimą atlieka KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkų grupė, kuriai priklauso prof. dr. Vaida Pilinkienė (projekto vadovė), prof. dr. Alina Stundžienė, prof. dr. Mantas Vilkas, doc. dr. Andrius Grybauskas ir dokt. Mantas Lukauskas.

Straipsnis parengtas įgyvendinant mokslo projektą „Dirbtiniu intelektu grįstas įmonių inovatyvumo vertinimas skaitmeninės transformacijos kontekste“ (Projekto nr. S-MIP-23-54), finansuojamą pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) remiamą veiklos kryptį „Mokslininkų grupių projektai“.