Žvilgsnio sekimas ir emocijos
R. Kasperė teigia, kad Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų karo su Rusija kontekste, o daugelis šalies gyventojų jaučiasi emociškai įsitraukę stebėdami šiuos įvykius.
Pasak jos, karo poveikis yra plačiai tyrinėjamas mokslininkų, nagrinėjant įvairius aspektus, tokius kaip psichikos sveikatos problemos, su kuriomis susiduria kariai ar jų šeimos.
Pastaruoju metu itin didelis dėmesys skiriamas emocinei karo konfliktų dimensijai. Negatyvių emocijų proveržis, ypač dažnas socialinėse medijose, ir jų poveikis žmonių tarpusavio santykiams, taip pat skirtingų tautų santykiams, yra vienas svarbiausių klausimų karo kontekste.
Mokslininkai pastebėjo, kad tokių neigiamų emocijų kaip neapykanta, pažeminimas ir bejėgiškumas nevaldomas plitimas gali paveikti visuomenės vertybes, psichinę tiesiogiai ir netiesiogiai karo paveiktų visuomenių sveikatą bei tam tikra prasme kelti grėsmes pasaulinei taikai ir saugumui.
„Pasirinkome į emocijas orientuotą perspektyvą, nes emocijos vaidina pagrindinį vaidmenį karo veiksmuose“, – sako KTU mokslininkė.
Ji pasakoja, kad tyrimą motyvavo tai, jog emocijos yra esminė žmogaus egzistencijos dalis, o jų ypač gausu kariniuose veiksmuose. Be to, nors žvilgsnio sekimas sparčiai tampa labai populiariu tyrimo metodu, jis vis dar yra palyginti naujas būdas emocijų atpažinimui.
O multimodalinės emocijų atpažinimo prieigos taikymas, t. y. žvilgsnio sekimo parametrų ir emocinių lingvistinių duomenų turinio koreliacijų nustatymas, užtikrina didesnį tyrimo patikimumą.
„Internete anonimiškai pasisakantys asmenys gali sau leisti didesnę saviraiškos laisvę ir atviresnį emocijų atskleidimo lygį. Dėl to emocijas tampa lengviau tyrinėti komentaruose ir pasisakymuose socialinėse medijose“, – pastebi R. Kasperė.