Atliekos nebėra tik problema – jos tampa vertingu ištekliumi. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai tyrinėja kaip tekstilės atliekas paversti energija arba įtraukti į cemento ir betono gamybą. Tokie sprendimai mažina aplinkos taršą, skatina žiedinę ekonomiką ir suteikia naujų galimybių pramonėje.
Kasmet Europos Sąjungoje susidaro keli milijardai tonų atliekų. Šiuo metu ES atnaujina atliekų tvarkymo teisės aktus, siekdama pereiti prie tvaresnio žiedinės ekonomikos modelio.
Skirtingai nei linijinės ekonomikos modelis, kuriame ištekliai paimami, panaudojami gamybai ir galiausiai išmetami, žiedinė ekonomika siekia sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą, taikant pažangų produktų projektavimą, jų pakartotinį naudojimą, taisymą, perdirbimą ir tvarų vartojimą. Ypatingas dėmesys skiriamas tekstilės ir statybos sektoriams, kurie reikalauja daug išteklių.
Tekstilės atliekų iššūkiai
Dauguma perdirbtų tekstilės gaminių šiuo metu naudojami kaip valymo šluostės, čiužinių užpildas ar izoliacinės medžiagos. Tekstilės atliekų mažinimas, gaminių gyvavimo ciklo prailginimas ir perdirbimas yra svarbi strategijos dalis, siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos.
Sintetinių drabužių perdirbimą apsunkina įvairūs gamybos priedai, todėl šis procesas brangus ir lėtas. Be to, skalbiant ar apdorojant tekstilės atliekas, į aplinką patenka mikroplastikai. Kadangi daugelis drabužių gaminami iš skirtingų pluoštų mišinių, dažniausiai iki šiol naudojami atliekų šalinimo būdai – deginimas arba sąvartynai. Tačiau tiesioginis tekstilės atliekų deginimas didina CO₂ emisijas ir aplinkos taršą.
Tekstilės atliekų panaudojimas pramonėje
„Cemento pramonė, ypač klinkerio degimo procesai sukamosiose krosnyse, dar labiau prisideda prie taršos. Todėl ieškoma būdų sumažinti įprastinio cemento kiekį cementiniuose mišiniuose, jį pakeičiant įvairiomis rišamosiomis medžiagomis ar užpildais“, – teigia KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Silikatų technologijos katedros dr. Raimonda Kubiliūtė.
Tekstilės atliekų pavertimas energija
Lietuvoje pastaraisiais metais didėja susidomėjimas tvariu atliekų tvarkymu ir atsinaujinančios energijos gamyba, skatinamas aplinkosaugos problemų, energetinio saugumo klausimų ir ES direktyvų reikalavimų. Kadangi tekstilės pramonė sukuria didelius aplinkai nedraugiškų ir išteklius eikvojančių atliekų kiekius, KTU CTF buvo pradėtas mokslinių tyrimų projektas „Alternatyvaus kuro gamyba iš tekstilės atliekų energijai imliose pramonės šakose (Textifuel)“.
Siekiant užtikrinti, kad deginamas alternatyvus kuras iš tekstilės atliekų būtų beatliekis ir prisidėtų prie žiedinės ekonomikos projekto įgyvendinimo, KTU CTF mokslininkai tyrinėjo tekstilės pelenų panaudojimo galimybes cemento mišinių gamyboje.
Ženkliai didina stiprumą
Pelenų mineralinė ir cheminė sudėtys kinta priklausomai nuo deginamo kuro prigimties bei rūšies, todėl pelenų priedo poveikis cemento akmens stipriui gniuždant ir gaminio ilgaamžiškumui gali stipriai kisti.
Atlikus tyrimus nustatyta, kad tekstilės pelenų panaudojimas, leidžiantis pakeisti iki 7,5 proc. įprastinio cemento, gali padidinti cemento bandinių stiprumą iki 16 proc., kai jie kietinami įprastinėmis sąlygomis.
„Toks technologinis sprendimas leidžia ne tik sumažinti CO2 emisiją cemento gamybos metu, bet ir suteikia novatorišką bei aplinkai draugišką alternatyvą tekstilės atliekų tvarkymui“, – priduria KTU mokslininkė dr. R. Kubiliūtė.
Nors alternatyvaus kuro gamyba iš tekstilės atliekų Lietuvoje ir kitose šalyse dar tik pradeda vystytis, vis labiau pripažįstama šios tyrimų srities potenciali nauda ir svarba. Bendradarbiavimas tarp akademinės bendruomenės, pramonės ir vyriausybinių institucijų yra būtinas, siekiant toliau plėtoti tyrimus šioje srityje ir realizuoti tekstilės atliekų potencialą kaip vertingą išteklių tvariai energijos gamybai.
