KTU mokslininkai: universitetai savo žiniomis gali ne tik prisidėti prie ES saugumo užtikrinimo, bet ir padėti karo niokojamai Ukrainai

Atsižvelgiant į įtemptą geopolitinę situaciją Europoje Kauno technologijos universitetas (KTU), kaip akademinė institucija, siekia prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) gynybos užtikrinimo. KTU jungiasi prie ES gynyba besirūpinančių padalinių, skirtų užtikrinti saugumą ES. Mokslininkai ir moksliniai padaliniai prisidės prie grėsmių vertinimo politikos vystymo, savo žiniomis ir praktika padės identifikuoti, vertinti bei neutralizuoti hibridines ir kibernetines grėsmes.

„Kibernetinio saugumo sritis pasižymi ypatingu dinamiškumu. Mums, kaip valstybei, svarbu būti šios nuolatinės kaitos priešakinėse linijose ir geriau suprasti bei daryti įtaką esamoms tendencijoms. Čia ypač svarbi yra universitetų, kaip tiriamųjų centrų, vaidmuo. Džiaugiuosi, kad galime įnešti savo indėlį į didesnį Lietuvos kibernetinį saugumą ir tikiu, jog šis indėlis kiekvienais metais tik augs“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) dekanas Ainius Lašas.

KTU SHMMF jau beveik metus veikia „Fr0gLab“ padalinys, kuriame dirba saugumo ir gynybos politikos, kibernetinių grėsmių bei dezinformacijos sklaidos mokslininkai. Tai tarpdisciplininis bei tarptautinis mokslininkų padalinys, kuris subūrė įvairių saugumo sričių ekspertus.

„Dalinamės moksline patirtimi, pavyzdžiui, konsultuojame ir atliekame mokymus kibernetinio saugumo infrastruktūros užtikrinime, kibernetinių nusikaltimų analizėje, informacinės saugos planavime“, – teigia KTU „Fr0gLab“ laboratorijos tyrėja Rasa Kasperienė.

Prasidėjęs karas privertė grįžti iš misijos Ukrainoje

„Fr0gLab“ ekspertai ne tik turi mokslinį išsilavinimą ir vykdo mokslinę veiklą, tačiau yra įgiję ir praktinių gynybos žinių – dirbę įvairiose saugumą užtikrinančiose tarnybose. Vienas iš „Fr0gLab“ padalinio narių, KTU SHMMF doktorantas Paulius Klikūnas šiuo metu yra deleguotas Europos Sąjungos Ukrainoje misijoje narys. Prasidėjus Kijevo bombardavimui P. Klikūnas grįžo į Lietuvą.

„Šiandien Europos gynybos aktualumas matomas ne tik iš ES politinės pozicijos, tačiau ir praktiškai. Misijos metu įsitikinome, koks svarbus visuomenės ir visų ES narių įsitraukimas stiprinant saugumą bei gynybos pozicijas. Buvimas misijoje Ukrainoje ir darbas universitete leido mokslines žinias patikrinti ir pritaikyti praktikoje. Grįžtamasis rezultatas būtinas mokslininkams bei saugumo politikos ekspertams”, – teigia P. Klikūnas.

Pasak jo, „Fr0gLab“ – tai pirmoji Lietuvoje laboratorija, skirta kelti pajėgumus ES civilinio saugumo sektoriaus misijoms technologijų panaudojimo srityje, stiprinanti ES bendro saugumo ir gynybos politiką.

KTU mokslininkai yra ir Europos saugumo ir gynybos koledžo nariai (ESGK; angl. European Security and Defence College – ESDC). Šis ES padalinys prisideda prie ES užsienio politikos ir saugumo užtikrinimo regione bei už jo ribų. Saugumo ir gynybos koledžo tikslas – suburti geriausius Europos gynybos ir saugumo ekspertus ir dalintis gerąja praktika su ES narių gynyba bei saugumu besirūpinančiomis įstaigomis. KTU tyrėjai dalyvauja kibernetinio saugumo ir technologijų bei doktorantūros mokyklos klasterių veikloje.

Tikslas – stiprinti ES gynybines ir saugumo pozicijas

Į ES ir gynybos politiką KTU įsitraukė dar prieš prasidedant neramumams Ukrainoje. KTU „Fr0gLab“ laboratorijos nariai siekdami stiprinti ES gynybines ir saugumo pozicijas prisijungė prie kitų ES saugumu ir gynyba besirūpinančių padalinių ekspertų ruošimo programų „Centre for European perspective (EUCTG)“ ir „Common Security and defence policy (CSDP)“.

KTU „Fr0gLab laboratorijos tyrėja R. Kasperienė teigia, kad valdžios, verslo ir mokslo bendruomenės galėtų dirbti dar glaudžiau siekiant pasirūpinti ES žmonių saugumu.

„Akademinė bendruomenė gali pasiūlyti naujausius mokslinius laimėjimus, verslas – praktinius sprendimus, kurie reikalingi sprendžiant saugumo ir gynybos užtikrinimo klausimus. KTU padalinys nori pasitelkti naujausiuosius mokslinius pasiekimus ir pritaikyti juos praktikoje“, – sako R. Kasperienė.

Pasak jos, KTU mokslininkai, turėdami tam tikrų praktinių saugumo užtikrinimo įgūdžių ir mokslinių laimėjimų, geba pritaikyti juos praktikoje, o turimomis žiniomis gali dalintis su visa ES saugumu besirūpinančia bendruomene.

„Universitetai ir mokslininkų komandos įvairiose srityse gali padėti Ukrainai. Pirmiausia savo žiniomis, moksliniais pasiekimais, kurie ne tik užtikrintų saugumą ES, bet ir padėtų karo niokojamai Ukrainai“, – tikina R. Kasperienė.

Šiuo metu mokslininkai atlieka tyrimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti ES šalių jėgos struktūrų specialių IT žinių būklę, kad galėtų surengti kvalifikaciją keliančius kursus.