KTU mokslininkams įteikta 2019 metų Lietuvos mokslo premija (papildyta fotogalerija)

Kovo 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo apdovanoti 2019 metų Lietuvos mokslo premijų (LMP) laureatai. Į septynias premijas šiemet pretendavo 26 darbai. Tarp laureatų – ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai. Technologijos mokslų srityje premija skirta dr. Rimantui Gudaičiui, dr. Šarūnui Meškiniui, LMA tikrajam nariui prof. habil. dr. Sigitui Tamulevičiui ir prof. dr. Tomui Tamulevičiui už darbų ciklą „Mikro- / nanostruktūros ir nanomedžiagos jutikliams, fotonikai ir energijos generavimui“.

Iškilmingos ceremonijos metu jiems buvo įteikti diplomai. Lietuvos Nobelio premijas gavusius mokslininkus pasveikino Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Renginyje taip pat dalyvavo LMP komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys, viceministras akad. Valdemaras Razumas, LMP komisijos pirmininko pavaduotoja Tamara Bairašauskaitė, LMA nariai, kiti svečiai.

KTU mokslininkų atliktas darbų ciklas skirtas aukštųjų technologijų vystymui ir naujų medžiagų kūrimui. Darbe pristatomi naudoti deimanto tipo amorfinės anglies (DTA) plėvelių formavimo būdai, nagrinėjamas DTA dangų legiravimas, jų struktūra ir sudėtis. Daug dėmesio skirta plėvelėms su tauriųjų metalų nanodalėmis ir jose registruojamam paviršiaus plazmonų rezonansui. Autoriai atrado gigantiškosios neigiamos pjezovaržos efektą, kai deformuojant DTA plėveles rekordiškai kito jų elektrinė varža.

DTA surado taikymus nanoįspaudimo litografijoje, optinių liniuočių apsaugai, mikroprietaisams ir optiniams jutiklių lustams, dirbantiems agresyvioje aplinkoje, bei antimikrobinių paviršių formavimui.

Autoriai sukūrė kapiliarinio nusodinimo įrenginį, leidžiantį tvarkingai išdėlioti nanodaleles makroskopinių matmenų plotuose. Naudojant plazmines ir lazerinio mikroapdirbimo technologijas buvo sukurti difrakciniai optiniai elementai; mikroskysčių prietaisai; itriu stabilizuotose cirkonio oksido dangose suformuoti kietojo oksido kuro mikroelementai.

Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse. Premija įvertinami reikšmingiausi metų mokslo darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ar labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant, diegiant naujausias technologijas.