Chaoso teorija ir netiesinės dinaminės sistemos nėra tik abstrakčios idėjos, apsiribojančios aukštųjų mokyklų studentų vadovėliais – jos sudaro mūsų supratimo apie sudėtingus, nenuspėjamus gamtos reiškinius ar žmogaus organizmo reakcijas, pagrindą.
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) Matematinio modeliavimo katedros docentas dr. Tadas Telksnys pasakoja apie tai, kaip netiesiškumas, jautri priklausomybė nuo pradinių sąlygų, lemia rezultatus, kurie dažnai atrodo sunkiai nuspėjami.
– Jūsų mokslinių tyrimų kryptis – netiesinės dinaminės sistemos. Kas tai?
– Dinaminės sistemos, paprastai kalbant, yra matematinis įrankis, skirtas aprašyti ir suprasti mus supantį pasaulį. Jos įprastai yra užrašomos kokiomis nors matematinėmis lygtimis ir tiesiogiai nenaudoja duomenų. Dažniausiai tam naudojamos diferencialinės lygtys.
Kad suprastume, kas yra netiesinė sistema, pirmiausia reikia pakalbėti apie tiesiškumą: tai yra kokio nors objekto, sistemos ar reiškinio savybė, kai rezultatas priklauso proporcingai nuo įvesties. Pavyzdžiui, jei kepsime pyragą ir visų ingredientų naudosime dvigubai nei įprasta, gausime dvigubai didesnį pyragą. Tokios sistemos yra lengvai analizuojamos ir nuspėjamos, taigi neretai matematikai sako, kad „tiesinė matematika jau baigta“.
Realus pasaulis daug sudėtingesnis negu tiesinė sistema: pagalvokime apie sūpynes. Jei pastumsime švelniai, jos supsis nesmarkiai ir bus panašios į tiesinį atvejį, tačiau pastūmus pakankamai stipriai, sūpynės apsisuks apie ašį ir elgsis nenuspėjamai. Tai klasikinis netiesiškumo pavyzdys.
Taigi, dauguma natūralių reiškinių ir žmogaus sukurtų objektų gali būti aprašomi tik netiesinėmis sistemomis, ir jų analizė atrakina duris į tų sistemų supratimą. Šių tyrimų taikymo galimybės praktiškai neribotos, nes netiesines sistemas sutiksime visur: fizikoje, inžinerijoje, biologijoje, medicinoje, ekonomikoje. Jas nagrinėjant pagrindinis tikslas – ne nuspėti ateitį, o suprasti reiškinio priežastis ir vystymąsi ilgoje perspektyvoje.
Kai kuriais atvejais pastebima, kad sistemos vystosi itin nenuspėjamai: tokiu atveju sakome, kad netiesinė sistema yra chaotinė. Tokie reiškiniai – chaoso teorijos, kuri yra netiesinės dinamikos mokslo šaka, tyrimų objektas.
– Minėjote, kad netiesinėms sistemoms tirti pasitelkiama chaoso teorija, bet chaosas yra netikėtumų, netiesiškumo ir nenuspėjamų dalykų mokslas, kur nėra jokio dėsningumo ir tvarkos, tiesa? Ir kas yra tas garsusis „drugelio efektas“, kurį taip mėgsta chaoso teorijos atstovai?