Pereiti prie turinio
ieškoti

KTU mokslininkas iš Nigerijos bulvių lupenas verčia bioplastiku

Svarbiausios | 2025-11-26

Kai Ayodeji Emmanuel Tope Amobonye pirmą kartą išgirdo apie Lietuvą per geografijos pamoką gimtojoje Nigerijoje, ši šalis jam atrodė tik vieta žemėlapyje. Po kelerių metų maža Baltijos valstybė tapo pirmaisiais jo namais už Afrikos ribų. „Lietuva – maža pagal dydį, bet labai dideles širdis turinčių žmonių šalis“, – sako jis. Mokslininką labiausiai sužavėjo Lietuvos sėkmės istorija – kaip ji, atgavusi nepriklausomybę, išaugo į stabilią, pažangią ir demokratišką valstybę. „Tikiuosi, kad vieną dieną galėsiu pritaikyti šias pamokas savo šalyje“, – priduria A. Amobonye.

Ayodeji Emmanuel Tope Amobonye
Ayodeji Emmanuel Tope Amobonye

Dabar, dirbdamas Kauno technologijos universitete (KTU) mokslininku stažuotoju, A. Amobonye Lietuvoje gyvena jau daugiau nei metus ir sako pastebėjęs, kiek daug vertybių jungia abi tautas. „Ir lietuviai, ir nigeriečiai yra darbštūs, išradingi ir atsparūs. Mus sieja pagarba vyresniems, bendruomeniškumas ir svetingumas“, – teigia mokslininkas. Tokie panašumai, anot jo, padėjo greičiau pritapti prie naujos aplinkos.

Storiausi paltai liko nepanaudoti

Atvykdamas į Lietuvą, A. Amobonye nesitikėjo tokio nuoširdaus sutikimo iš žmonių, kurių niekada nebuvo sutikęs. Naujoji jo vadovė kartu su vyru pasitiko vos tik atvykus į Vilnių, o pirmąją dieną universitete tyrimų komanda surengė sutiktuves. „Tokio dėmesio nelaikau savaime suprantamu dalyku, todėl labai vertinu“, – sako jis, prisimindamas, kaip greitai pasijuto komandos dalimi.

Rami Kauno atmosfera iš karto patraukė jo dėmesį. Kilęs iš Ibadano – gyvybingo Nigerijos miesto, kuriame gyvenimas prasideda dar prieš aušrą, – jis Lietuvoje atrado malonią pusiausvyrą. „Kasdienis gyvenimas čia kai kuo primena mano gimtąjį miestą – žmonės taip pat anksti keliasi ir rimtai imasi darbų, tik aplinka čia ramesnė ir labiau organizuota“, – pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) tyrėjas, dirbantis Polimerų chemijos ir technologijos katedroje.

Žinoma, prie kai kurių kultūrinių skirtumų teko priprasti. „Lietuviai paprastai yra santūresni, ramūs ir tiesmukai bendraujantys, o nigeriečiai – labiau ekspresyvūs ir emocingi“, – sako jis. Vis dėlto, pasak A. Amobonye, tautas labiau jungia panašumai nei skirtumai.

Net ir Baltijos klimatas, dėl kurio jis buvo perspėtas dar prieš atvykdamas, pasirodė švelnesnis nei tikėjosi. „Atvažiuodamas čia iš šiltųjų kraštų, specialiai pirkau pačius storiausius paltus, bet iki šiol beveik neteko jų vilkėti“, – juokiasi mokslininkas.

Po daugiau nei metų Lietuvoje A. Amobonye sako čia besijaučiantis kaip namuose: „Man patinka Lietuvos oras, gyvenimas čia prieinamas, o žmonės – nuostabūs. Kad ir kas benutiktų ateityje, visada sugrįšiu aplankyti naujos šeimos, kurią čia atradau“.

Storiausi paltai liko nepanaudoti Atvykdamas į Lietuvą, A. Amobonye nesitikėjo tokio nuoširdaus sutikimo iš žmonių, kurių niekada nebuvo sutikęs. Naujoji jo vadovė kartu su vyru pasitiko vos tik atvykus į Vilnių, o pirmąją dieną universitete tyrimų komanda surengė sutiktuves. „Tokio dėmesio nelaikau savaime suprantamu dalyku, todėl labai vertinu“, – sako jis, prisimindamas, kaip greitai pasijuto komandos dalimi. Rami Kauno atmosfera iš karto patraukė jo dėmesį. Kilęs iš Ibadano – gyvybingo Nigerijos miesto, kuriame gyvenimas prasideda dar prieš aušrą, – jis Lietuvoje atrado malonią pusiausvyrą. „Kasdienis gyvenimas čia kai kuo primena mano gimtąjį miestą – žmonės taip pat anksti keliasi ir rimtai imasi darbų, tik aplinka čia ramesnė ir labiau organizuota“, – pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) tyrėjas, dirbantis Polimerų chemijos ir technologijos katedroje. Ayodeji Emmanuel Tope Amobonye
Ayodeji Emmanuel Tope Amobonye

Lietuvoje tapo ir geresniu mokslininku, ir geresniu žmogumi

Meilę mokslui A. Amobonye pajuto dar mokydamasis vidurinėje mokykloje Nigerijoje, kurioje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas gamtos mokslams. „Būtent ten supratau, kad noriu dirbti laboratorijoje ir prisidėti prie mokslo pažangos“, – prisimena KTU tyrėjas. Po mokyklos pasirinkęs biochemiko karjerą, A. Amobonye įgijo ir bakalauro, ir magistro diplomus šioje srityje bei biotechnologijos daktaro laipsnį.

Pasirinkimas tęsti darbus KTU buvo gerai apgalvotas. „Tikiu, kad bet kuri sritis geriausiai plėtojama specializuotuose universitetuose. Todėl KTU, kaip technologijos universitetas, man pasirodė ideali vieta plėtoti išsamesnius tyrimus ir pritaikyti jau turimas žinias šiek tiek kitoje srityje,“ – sako A. Amobonye.

Ayodeji Emmanuel Tope Amobonye
Ayodeji Emmanuel Tope Amobonye

Šiuo metu jis dirba polimerų tyrimų mokslų grupėje, kurioje kuria bioskaidžius ir bioaktyvius bioplastikus iš tvarių polisacharidų – gamtinių augalinės kilmės angliavandenių. Tyrimo esmė – naudoti atsinaujinančius gamtinius išteklius – maisto pramonės ar žemės ūkio atliekas, tokias kaip bulvių žieveles ir riešutų kevalus, paverčiant juos vertingomis, funkcionaliomis medžiagomis. „Tiriame bulvių lupenose esančio krakmolo pritaikymą bioplastikų gamybai ir antioksidantais turtingų riešutų kevalų ekstraktų kaip bioaktyvių priedų, gerinančių šių medžiagų savybes, panaudojimą“, – aiškina jis.

Pasak A. Amobonye, visų šių projektų tikslas – vertės kūrimas ir tvarumas. Jo manymu, šie darbai svarbūs, nes visas pasaulis juda link atsakingo vartojimo ir siekia kuo mažesnio atliekų kiekio.

Dirbdamas KTU laboratorijose, tyrėjas jungia biologijos, chemijos ir medžiagų mokslo žinias. „Po tiek metų dirbant su mikroorganizmais dabar itin įdomu savo patirtį derinti su cheminiais tyrimais, o kartu mokytis naujų įgūdžių – cheminės sintezės ir medžiagų charakterizavimo“, – teigia A. Amobonye.

Jis pabrėžia, kad gyvenimas ir darbas Lietuvoje jį pakeitė ir kaip žmogų, ir kaip mokslininką. „Išmokau daug iš lietuviškos kultūros – nuosaikumo, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, pagarbos tradicijoms ir tapatybei. Profesine prasme galiu drąsiai pasakyti, kad tapau geresniu mokslininku nei buvau prieš atvykstant“, – sako KTU tyrėjas.

Projektą „Bioaktyvių ir bioskaidžių bioplastikų iš tvarių polisacharidų kūrimas“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), nr. S-PD-24-33.