Pasak M. Augonio, blokinių namų statyba iš gamykloje pagamintų plokščių turi pranašumų, palyginti su monolitiniais daugiabučiais, statomais tiesiog statybvietėje. Tai lemia griežtesni kokybės kontrolės reikalavimai, taikomi gamykliniams statybos produktams.
„Panašus principas taikomas ir Lietuvoje vis populiarėjančioje modulinėje statyboje, kai pastatų moduliai gaminami gamykloje, o statybvietėje tik surenkami. Todėl blokinių namų ilgaamžiškumas dažniausiai priklauso nuo išorinių sienų plokščių ir jų siūlių priežiūros. Tai – vieni svarbiausių elementų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį blokiniuose daugiabučiuose“, – pabrėžia jis.
Grėsmę kelia drėgmė
KTU mokslininkas aiškina, kad dėl pastato deformacijų ir aplinkos poveikio, kai siūlės praranda sandarumą, drėgmė gali prasiskverbti į vidinius konstrukcijų sluoksnius, taip sumažindama jų ilgalaikį atsparumą ir plieninių jungčių patikimumą.
Dėl šių priežasčių išorinėse plokštėse gali atsirasti plyšių. Jei šie pažeidimai nėra laiku pašalinami, pastato išorinių konstrukcijų tarnavimo laikas gali ženkliai sutrumpėti. Siūlės turi būti sandarios, o išorinių plokščių paviršiai – padengti atmosferos poveikiams atsparia danga, kad būtų užtikrinta konstrukcijų apsauga ir pastato sandarumas.
„Tiesioginę grėsmę pastatų tarnavimo laikui kelia drėgmė. Temperatūros svyravimai sukelia deformacijas sienų plokštėse ir jų siūlėse, dėl kurių siūlės gali tapti nesandarios. Tačiau sausomis sąlygomis šios deformacijos nėra tokios pavojingos kaip drėgnomis“, – sako jis.
M. Augonis aiškina, kad atsiradus išorinių sienų siūlių nesandarumui, pakinta sienų drėgmės balansas (drėgmės pasiskirstymas ir judėjimas pastato sienose), dėl kurio vidinėje sienos pusėje gali pradėti formuotis pelėsis.
„Kaip įprasta, blokinių namų išorės sienos turi mažesnę šiluminę varžą nei plytiniai daugiabučiai, todėl siūlių nesandarumo atveju žemesnė patalpų temperatūra gali skatinti pelėsio plitimą. Be to, blokinių namų sienos pasižymi prastesne akustine izoliacija nei mūrinių namų“, – pažymi jis.
Gali prailginti eksploatacijos laiką
Anot KTU mokslininko, nors blokinių daugiabučių statyba labiausiai išplito centrinėje ir rytų Europoje, nemažai jų buvo pastatyta ir vakarų Europoje bei JAV. Vakarų Europoje tokių pastatų renovacija prasidėjo dar 2000-aisiais. JAV ir Prancūzijoje dalis blokinių pastatų buvo atnaujinti, o kiti – visiškai arba iš dalies nugriauti ir pakeisti naujais.
„Blokiniuose namuose galimybės pertvarkyti esamas patalpų erdves ar kurti naujas yra gerokai mažesnės nei plytiniuose daugiabučiuose, o tai turėjo įtakos sprendimams dėl šių pastatų renovacijos ar griovimo. Vis dėlto Vokietijoje didžioji dalis tokių pastatų buvo renovuota“, – pasakoja jis.
M. Augonis teigia, kad Lietuva nėra unikali šalis pagal blokinių daugiabučių gausą – pavyzdžiui, Budapešte tokie pastatai sudaro apie trečdalį visų daugiabučių, o jų renovacija pradėta prieš daugiau nei 20 metų.
„Remiantis vakarų šalių patirtimi, blokinių namų renovacija yra veiksminga – kuo anksčiau ji pradedama, tuo daugiau teigiamų rezultatų galima pasiekti, ilginant pastatų tarnavimo laiką. Vis dėlto klaidinga manyti, kad tokius namus reikia skubiai renovuoti dėl tariamai trumpesnės jų tarnavimo trukmės“, – pažymi jis.
KTU mokslininkas dalijasi, kad tinkamai prižiūrimi blokiniai daugiabučiai tarnauja tiek pat, kiek ir plytiniai. Vis dėlto blokinių namų renovacija laikoma prioritetine ne tik dėl daugiau priežiūros reikalaujančių išorinių plokščių, bet ir dėl prastesnių šių namų išorinių sienų šiluminių bei akustinių savybių, palyginti su plytiniais daugiabučiais.
„Renovacija, kurios metu išorinės namo plokštės papildomai padengiamos šiluminės izoliacijos ir apsauginiais sluoksniais, yra viena efektyviausių priemonių prailginti daugiabučių tarnavimo laiką ir sumažinti jų priežiūros išlaidas. Norint, kad blokinis namas tarnautų ilgiau, būtina reguliariai vertinti išorinių plokščių ir siūlių būklę. Nustačius trūkumus, svarbu nedelsiant juos pašalinti, taip išvengiant galimos betono erozijos ir plieninių jungčių korozijos“, – sako jis.
Dėl šios priežasties planinis blokinio namo remontas yra itin svarbus užtikrinant ilgalaikį pastato tarnavimą. „Šiandien naudojamos ženkliai efektyvesnės hermetikų medžiagos siūlėms sandarinti ir apsauginės dangos išorinėms plokštėms nei tos, kurios buvo taikomos pradiniame blokinių namų statybos etape“, – pastebi KTU mokslininkas M. Augonis.
