KTU mokslininkas: pasikeitus energetinėms klasėms – griežtesni reikalavimai statomiems namams, nebus galima šildytis vien tik iškastiniu kuru

Naujai statomi namai nuo šių metų sausio 1 d. privalo atitikti A++ energetinio naudingumo klasę – kitaip tariant, energijos suvartojimo sąnaudas reikia sumažinti iki itin mažų arba net nulinių. Vienas iš pagrindinių klasės pasikeitimo rodiklių tas, kad pusė ar daugiau pastato metinių pirminės energijos sąnaudų turi būti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. To pasiekti šildantis vien tik dujomis, anglimi, elektra ar kitu neatsinaujinančiu kuru – neužteks.

„A+ klasės namams tokio reikalavimo nebuvo – visa pastato gaunama energija galėjo būti ir vien tik iš neatsinaujinančių energijos šaltinių. Tuo tarpu A++ klasėje reikalaujama panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulė, vėjas, hidroenergija ar biokuras“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto (ASI) Statybinės fizikos laboratorijos vadovas Karolis Banionis.

Pasikeitus energetinio naudingumo klasėms, nauji reikalavimai taikomi ir šilumos nuostoliams per atitvaras, norminėms šiluminės energijos sąnaudoms šildymui. Be to, nustatytos lubos pirminei energijai viso pastato energijos naudojimui (šildymui, vėsinimui, vėdinimui, elektrai, karštam vandeniui ir kt.).

Norintiems naudoti dujas – papildomos išlaidos

Daugiausia susirūpinimo statantiems namus kelia atsinaujinančių šaltinių panaudojimas. Statant A+ ir žemesnės energetinės klasės namus itin populiarus buvo dujinis šildymas, todėl jei tik šalia sklypo eidavo dujų trasa, dažniausiai būdavo renkamasis šis šildymo būdas.

„Tačiau A++ klasės pastatas negali būti nei projektuojamas, nei statomas, jei jame planuojama naudoti vien tik gamtines dujas, mazutą, anglį ar kitą iškastinį kurą, kuris niekaip neatsinaujina“, – tikina K. Banionis.

Vis tik panaudoti dujas, anot jo, išlieka kelios galimybės. Pirmoji – kombinuoti dujinį katilą kartu su šilumos siurbliu. Tokiu atveju didžiąją laiko dalį dirbtų šilumos siurblys, o prie labai žemų temperatūrų galėtų būti naudojamas dujinis katilas.

„Tačiau A++ klasės užtikrinimui būtų reikalingi papildomi elementai – gali reikėti tokių atsinaujinančių šaltinių, kaip fotovoltiniai saulės kolektoriai, aukštų parametrų vėsinimo įrenginiai. Toks derinimas, taip vadinami hibridiniai katilai viename įrenginyje, dažnai yra labai brangūs, lyginant išlaidas, jei būtų naudojamas vien aukštų parametrų, geros kokybės šilumos siurblys“, – sako K. Banionis.

Jo teigimu, iš finansinės pusės toks sprendimas nelabai apsimokėtų – hibridinio katilo kaina gali siekti 10 tūkst. eurų ir daugiau. Papildomos išlaidos būtų reikalingos ir kitiems aukštų parametrų įrenginiams, todėl pabrangimas – ženkliai didesnis nei naudojant šilumos siurblį.

„A++ klasę realu pasiekti ir įrengiant absorbcinį dujinį katilą su įmontuotu šilumos siurbliu. Tai ganėtinai naujas produktas rinkoje. Šiame mechanizme – šilumos siurblyje – įmontuotas dujinis katilas. Tai ne hibridas ar kombinuotas produktas, o du viename“, – tikina K. Banionis.

Pasak mokslininko, sunku įvertinti, ar toks variantas galėtų būti patrauklus individualiam namui; investicijos panašios kaip ir įsigyjant standartinį šilumos siurblį oras-vanduo.

Dėl pasikeitusių energetinės klasės reikalavimų – 5–15 proc. statybų kainos brangimas

Kalbant apie statybų kainos pokyčius, nekilnojamojo turto vystytojai, anksčiau statę A+ klasės pastatus, pastebi, kad bendras statybų kainos pabrangimas dėl pasikeitusios energetinės klasės reikalavimų nebus labai žymus – tai sudarys nuo 5 iki 15 proc.

„Esant aukštesniems energetinės klasės reikalavimams, reikia užtikrinti aukštesnes atitvarų šilumines savybes, reikalingas didesnis termoizoliacinio sluoksnio storis, geresnių šiluminių savybių langai, aukštesnio energinio efektyvumo vėdinimo įrenginiai, todėl natūralu, kad brangimas turi būti“, – pažymi K. Banionis.

Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu statybų kainą gali daugiau kilstelti ne klasių skirtumas, o vis brangstančios statybinių medžiagų ir paslaugų kainos.

„Pavyzdžiui, statybose pastato apšiltinimui naudojamas polistireninis putplastis šiais metais pabrango net apie 30 proc. todėl kainos didėjimas šiuo atveju neturi nieko bendro su pasikeitusiais energetinės klasės reikalavimais“, – pastebi K. Banionis.

Statybos sąnaudų elementų kainos 2021 m. vasarį, palyginti su sausiu, padidėjo 0,3 proc. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui padarė statybinių medžiagų ir gaminių kainų ir vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (po 0,3 proc.) padidėjimas.

Reikalavimai galėtų būti dar griežtesni

Nemaža visuomenės dalis aukštesniais energetinių klasių reikalavimais naujai statomiems namams nėra patenkinti – esą reikalavimai per griežti ir reikalauja labai daug papildomų investicijų. Tačiau K. Banionis sako, kad tokie yra bendri Europos Sąjungos (ES) ir Europos Komisijos (EK) reikalavimai. Lietuva – niekuo ne išskirtinė.

„Kartu su kolegomis iš KTU esame atlikę studiją, kuri pristatyta ir LR Aplinkos ministerijai, kurios rezultatai rodo, kad Lietuvoje keliami reikalavimai naujiems pastatams neišsiskiria iš daugelio ES šalių“, – teigia jis.

Turtingesnės šalys sau leidžia atlaisvinti reikalavimus, todėl gyventojai gali statyti pastatus laikydamiesi ne tokių aukštų reikalavimų – tokios šalys moka baudas, tačiau neapkrauna itin dideliais reikalavimais žmonių.

„Tuo tarpu ne tokios turtingos šalys kaip Lietuva negali sau leisti mokėti didelių baudų, todėl prisiima nustatytus reikalavimus“, – sako KTU mokslininkas.

Palyginkime standartinį 2005 m. C energinio naudingumo klasės pastatą – tokio pastato suvartojama energija šildymui dažnu atveju sudarydavo apie 200–250 kWh/kv. m per metus. A++ klasės pastatui reikės 6–10, maksimaliu atveju 15 kWh/kv. m per metus. Atsiranda energetinių sąnaudų sumažėjimo galimybė net ne procentais, o kartais.

– K. Banionis

Pagal keliamų reikalavimų griežtumą Lietuva statistiškai yra per vidurį, lyginant su kitų šalių reikalavimais.

„Mūsų šalyje reikalavimai tikrai dar nėra griežčiausi. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse nustatyta, kad beveik 70 ar net 90 proc. energijos naujuose pastatuose, turi būti iš atsinaujinančių šaltinių“, – tikina K. Banionis.

A++ klasės pastatai leidžia ženkliai sumažinti energetines sąnaudas

Kiekvienoje valstybėje reikalavimai dėl pastatų energinio naudingumo klasių nustatomi remiantis ES direktyvomis. Atsižvelgiant į jas ir įvairius kitus rodiklius (rinkos tendencijas, darbo užmokesčio lygį, statybinių medžiagų kainas, pastato gyvavimo ciklą ir kt.) Lietuvoje nustatyti energetinio naudingumo klasių reikalavimai.

Nepaisant dalies visuomenės prieštaringos nuomonės dėl A++ klasės reikalingumo pastatų Lietuvoje, K. Banionis teigia, kad pagal šios klasės reikalavimus pastatytų namų nauda – akivaizdi.

„Palyginkime standartinį 2005 m. C energinio naudingumo klasės pastatą – tokio pastato suvartojama energija šildymui dažnu atveju sudarydavo apie 200–250 kWh/kv. m per metus. A++ klasės pastatui reikės 6–10, maksimaliu atveju 15 kWh/kv. m per metus. Atsiranda energetinių sąnaudų sumažėjimo galimybė net ne procentais, o kartais. Lyginant A+ ir A++ klases, energijos suvartojimo mažėjimas bus apie 15–30 proc.“, – sako jis.

Mokslininkas tikina, kad nors dabar statydami naujus namus dažniausiai investuosime daugiau, tačiau grąža bus ženkliai greitesnė nei statant namus pagal anksčiau galiojusius reikalavimus.